#dienoraščiomintys
Aš turėjau tokį lėtesnį, ramesnį laikotarpį, kai daug ilsėjausi ir leidau kauptis resursams. Žinoma, nieko iš kalendoriaus nepanaikinau, tačiau jame nieko naujo ir neatsirado (šypsausi). Visai, regis, neturėjau kūrybinės energijos. Ir kartu jau galiu pasitikėti, kad ji sugrįš tada, kai jai bus laikas, o ne tada, kai aš to norėsiu (vis dar šypsausi).

Vis prisimenu savo tikriausiai pirmosios lyderystės (neskaitant tėvų, tikrų mokytojų ir kt. aplinkinių) mokytojos žodžius: „kai trūksta užsakymų, sustok ir eik atstatyti savo resursų.“ Ką tik patikrinau vėl (sustojau ne dėl užsakymų trūkumo, o dėl to, kad pavargau ruošiantis psichologijos studijų egzaminams) – suveikė ir šį kartą, be galo dėkinga. Tik kodėl tiek ilgai šių žodžių reikšmės aš pilnai nesupratau? (šypsausi).

Dar vakar, vaikščiodama su Drauge, sakiau jai, kad, atrodo, ankščiau galėjau atsipalaiduoti pilnai tik kelionėse. Kai „netrigerina” namie ar darbe kažkas nepadaryta ir pan. Kaip gera, kad po truputį mokausi pailsėti ir nesitrenkiant per pasaulį (tai irgi reikalauja energijos) bei neišleidžiant krūvos pinigų.

Ir tik vakar jaučiau, kaip vėl po truputį ilgiuosi savęs daugiau savo veikloje, savo aktyvumo, savo kūrybinio įsitraukimo, jau mintyse gimsta, randasi kažas tokio „monikiško”.

Ir šiandien savo profesiniame p a g e rašau #dirbantiemssuKOMANDA apie emocijas, reguodama į girdimus komentarus, kad aš tikriausiai nedirbu su emocijomis ar stipriomis emocijomis.

Būtent emocijos yra vienas iš tų dalykų, kas daro mus žmonėmis. Net ir paprastas bei gana dažnai mano užduodamas sesijose klausimas – kodėl Tau tai svarbu? – jau yra susijęs su emocijomis.

Sprendimų neįmanoma priimti be emocijų. Gerai, blogai – jau yra emocinis atspalvis mums. Logiškai galvojant gal ir geriau nužudyti žmogų, kuris gyventų be kojų ir be rankų (gi ne itin kokybiškas gyvenimas būtų) ir jo organus panaudoti gana daug žmonių gyvybių išgelbėti, bet juk ne. Logika čia užleidžia vietą moralei, t.y. emocijoms. Ir dabar matau, šių dienų kontekste, kad meilė bei žmogiškumas nedigsta net karo metu. Man tai wow.

Mums labai svarbios emocijos. Net tarpautinės organizacijos ICF, kuri mane ir akreditavo, atnaujintame kompetencijų modelyje iš esmės pasikeitė tai, kad atsirado daug daugiau emocinių atspalvių nei buvo iki tol.

Aš dirbu su emocijomis, o remiantis šiais kriterijais, kada naudinga ir kada nenaudinga kalbėtis apie patiriamas emocijas, irgi darau tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, nevedu vienos sesijos, nebent ji pažintinė. Įprastai siūlomas 6-12 mėn. bendradarbiavimas.