Apie emocijas

2022 m. balandžio 18 d.

#dirbantiemssuKOMANDA
Kada naudinga ir kada nenaudinga kalbėtis apie patiriamas emocijas?

Pirma, kalbėjimas apie skaudžius emocinius išgyvenimus trumpalaikėje perspektyvoje turi neigiamą poveikį, nes iš naujo aktyvuojami neigiami išgyvenimai ir su jais susiję kūno pojūčiai.

Antra, pakartotinis kalbėjimas apie emocines patirtis ilgalaikėje perspektyvoje susilpnina tiek išgyvenimus, tiek juos lydinčią fiziologiją.

Ir šiais kriterijais remiantis, dirbantys su komanda gali daryti tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, jei keitinu tik vieną kartą išklausyti nemažą emocinį krūvį turinčią žinutę, tada geriau gal net neklausti, nesidomėti. Ir priešingai, jei planuoju įsitraukti į tokius pokalbius ir dažniau, tada valio, jie, tikėtina, bus naudingi, nors ir ne visada jaukūs.

Trečia, čia svarbu pabrėžti, kad ne pats emocijų atskleidimas ar pakartotinis kalbėjimas apie jas taip veikia, o tai kad kalbėdami su tam tinkamu pašnekovu mes iš naujo ir iš naujo įvertiname situaciją ir savo santykį su ta situacija. Kitaip – suveikia mąstymo partnerystė (šypt). Vadinasi, yra ne tas pats su kuo ir kaip kalbėti apie dabar išgyvenamas ar praeityje patirtas emocijas.

Ir šiuo kriterijumi remiantis, dirbantiems su komanda taip pat galima daryti tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, jei klausysiuosi pašnekovo kiek atsainiai, pakankamai neįsitraukus į pokalbį, tada gal geriau net nepradėti to tokio pokalbio ar sutarti tam kitą, labiau tinkamą laiką. O jei ketinu, galiu tam skirti laiko, nuoširdžiai noriu įsiklausyti į tai, ką girdžiu, neketinu pertraukti minčių sekos, man rūpi pabandyti suprasti, kas pasakoma ir tai, kas galbūt labai svarbaus nepasakoma (What is this about? What are you not saying?), šiek tiek perfrazuoti tai, ką girdite, atspindėti (pabūti veidrodžiu) tam, kad tikrai nedarytumėte savo prielaidų, gal kai ko ir paklausti, pasitikslinti, neskubėti su pasiūlymais ar patarimais, tada taip, tokie pokalbiai gali būti labai naudingi.

Be to, tai galioja ir kalbant apie pozityvias emocijas, nes džiaugsmo už kito žmogaus sėkmę (freudenfreude) trūkumas galiausiai gali sukelti didelius iššūkius tarpusavio net ir profesiniams santykiams. Žinia, kad žlungantys ar žlugę santykiai (ir profesiniai) dažnai siejami net ir su depresija.