#dirbantiemssuKOMANDA
Prisiminimai ir mąstymas
Monika Šliupienė, ACC: „Aš labai gerai prisimenu, kaip verkėme kartu su psichoterapeute mano terapijos metu. Prisimenu kai kurių žmonių apkabinimus tam tikru momentu. Prisimenu tą žvilgsnį, iškalbingą galvos palinkimą, uždėtas rankas man ant pečių, gilias akis, atodusį ar prisilietimą. Labai gerai prisimenu, kai manęs klausėsi ir išgirdo, net gal, rodėsi, suprato. Negaliu pamiršti ir to, ką darė vardan manęs ir man.
Ne taip gerai prisimenu, ką žmonės man sakė. Nors kai kurios frazės irgi yra giliai įsirėžusios.
Tikiu, kad žmonės kažkokiu būdu jaučia tai, ką mes mąstome apie juos.
Labai smalsu, koks mąstymas šiuo atveju apie mane kūrė tuos neišdildomus prisiminimus man? Kas kuria tai, ko aš negaliu pamiršti?
Klausiu ir to, kokia buvau aš tais momentais? Koks buvo mano mąstymas, kad įvyko tiek daug bent man sukūrusi partnerystė?
Hmm. Kaip įdomu.
Ir kiek daug tuomet abipusiai galime įtakoti (šypsausi).
Taip, sutinku, kad gal daugeliu atveju, pavyzdžiui, darbe, ir nėra tikslo kurti tokį palikimą (legacy).
Tik kas tada iš tiesų prasminga? Ir ką tada palieku po savęs? – garsiai svarstau.“