Į psichoterapiją ateinama ir norint kažkokioje srityje priimti sprendimą, pavyzdžiui, skirtis ar nesiskirti, išeiti iš darbo ar ne. Dažnai tokių ir panašių sprendimų akivaizdoje viduje blaškosi skirtingų krypčių vėjai vienu metu protarpiais vis sukeldami vidinio konflikto audrą dažnai išgyvenamą kaip sąmyšį.

Ir kartais psichoterapijos kabinete gimsta kažkokios išmintys (šypsena). Ir negali būti  p e r   s e  (lot.) žinoma, kieno tai autorystė – kliento ar konsultanto. Na, nesvarbu, kad nuskambėjo kažkurio iš jų lūpomis, vis tiek tai gimsta iš bendro buvimo, tarpusavio sąveikos, ryšio.

Norisi pasidalinti viena iš tokių su sprendimų priėmimu susijusių išminčių tikint, kad ir kitiems tai gali būti #vietaapmąstyti #vietagyti

Iš tiesų nėra taip svarbu, ką pasirinksi. Svarbu yra tai, kurio sprendimo pasekmes esi pasiruošęs priimti?

Kita vertus, dažnai daugelį pasekmių sužinome tik jau pasirinkę, tad ir renkamės visą laiką kiek nežinantys. Tik gal labiausiai norėtųsi, kad tą darytumėme jau nurimus vidinio konflikto audrai ir giliai giliai viduje jaučiant, kad dabar renkuosi t a i p per daug nesiveliant į aiškinimus, paaiškinimus ir vėl iš naujo peraiškinimus. Kaip ten kažkas yra sakęs – tiesos įrodynėti nereikia.