Monika Šliupienė: „Mano dėstytoja gerb. Ona Kristina Polukordienė, kuri su bendraminčiais įkūrė „Jaunimo linija”, pabrėžė, kad bene kiekviename kriziniame išgyvenime yra ir pyktis. Žinoma, jis nebūtinai iš karto ar apskritai pripažįstamas.”

Pyktis, pasak O. K. Polukordienės, kyla:
• iš bejėgiškumo jausmo ką nors pakeisti situacijoje;
• iš protesto gyvenimui, kuris dažnai skamba žodžiais: kodėl aš ar kodėl su manimi taip nutiko?;
• iš nusivylimo tais, kurie „paliko”, tais, kurie laiku nepadėjo ir pan.;
• iš neišspręstų santykių, kurie nutrūko;
• taip pat pyktis gali kilti ir dėl kitų priežasčių (sąrašas nėra baigtinis).

Tad – aš pykstu! – tikrai gali būti mūsų psichinės sveikatos atspalvis. Ir kartu labai svarbi #vietaapmąstyti #vietagyti, kai mes tai pajuntame, suvokiame ir įvardiname bei priimame ir išreiškiame adekvačiais būdais. Pavyzdžiui, rašant.

Tai dėl ko pykstate?:)