Tikriausiai tam ir gyvenu

2025 m. rugsėjo 14 d.

Po stipriai mano gyvenimą sukrėtusių įvykių, jau man kiek atsigavus, tikriausiai širdyje užčiuopiau ir bene prieš šešerius metus užrašiau savo interneto puslapyje: svarbiausia mano veiklos kryptis ir prasmė yra, kad žmonės nesirgtų, kad jie nemirtų (juk tai, kas neišjausta, nuslopinta, dažnai mus ir susargdina), o gyventų savo unikalius, kokybiškus, prasmingus gyvenimus tuo darydami šį pasaulį kiek geresniu. Tikiu, kad mano tėvai ir brolis būtų gyvenę žymiai ilgiau, jei nebūtų turėję atotrūkio tarp to, kaip jie jaučiasi ir to, kaip atrodo kitiems: jei nebūtų buvusios tiek daug vidinės įtampos, kuri nori nenori įtakoja ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sveikatą.

Tuomet dar tik ieškojau būdo, kaip tai kurti.

O šiandien tęsiu studijas s v e i k a t o s psichologijos magistrantūroje. Neįtikėtina man tik, kad Kaune. Vilniuje įstojau, deja, tik į organizacinę psichologiją (mano suapvalintas studijų vidurkis buvo 9), bet juk minėta mano veiklos kryptis ir prasmė nelabai apie tai. Tad liko Kaunas.

Baigusi šias studijas įgysiu medicinos psichologės licenciją ir spaudą, kas suteiks man teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose. Visgi apie tai nesvajoju. Labiau norėčiau pati ar su kuo nors įkurti psichikos sveikatos kliniką. Esu sau pažadėjusi, kad verslu užsiimsiu tik tuomet, jei jausiu, kad jis suktųsi tam, kad kažką reikšmingo sukurtų, o ne tik tam, kad kažką išreklamuotų ir parduotų. Kaip ten sako, marketingas gali viską. Nenoriu taip. Noriu, kad kalbėtų kokybė. Tikiu, kad ir su vyro (kartu yra ir dar vienas savininkas) H Drop ir L-Cell kompanijomis galėsime eiti koja kojon, nes ten irgi dirbama vardan mūsų sveikatos.

Tai va, vėl prirašiau svajuko dramblionių (šypsausi). Tuo pačiu esu tikra, kad jei tai mano kelias – rasis tai, kas ir turi rastis (pvz., gal ir ne šiaip sau mes nuotraukoje esame penkiese, pažįstamos iš seniau). Jei ne, pasuksiu kitu keliu. Pats kelias, forma gi nėra jau tokia svarbi. Kur kas svarbiau, na, kaip jau ir rašiau, kad žmonės nesirgtų, kad jie nemirtų, o gyventų savo unikalius, kokybiškus, prasmingus gyvenimus tuo darydami šį pasaulį kiek geresniu. Tikriausiai tam ir gyvenu. Ir pirmausiai savo pavyzdžiu.