Konsultavau (psichoterapija, koučingas) ir šiandien.

Kaip aš darbe, darbe po darbo ir dar universitetinių studijų sesijoje?

Atsakau… po vieną dieną.
Na, tikrai – po vieną dieną.

Nes jei galvoju iš karto apie viską, kas manęs laukia šį mėnesį, mane surakina ir paralyžiuoja (scared face).

Taip pat labai padeda vyras. Žinoma, kai ko atsisakau. Ir tuo pačiu susikuriu sau minimalias minimalias laimės akimirkas – skani kava, užsižiūrėjimas penkioms minutėms pro langą ar dienoraščio, kartais post’o rašymas. …nes, gal ir labai banaliai skambės, atidėta laimė yra kaip tas „nemokamas alus rytoj” – kiek beateitum į barą, jis vis rytoj (šypsausi).