#dienoraščiomintys
Pas mane kai kas keičiasi ir dėl to nebetinka mano ankstesni įpročiai (nors pokyčiai į gera, aš dėl jų patenkinta). O juos pakeisti, nežinau, kaip Jums, bet man užtrunka ir dar dažnai ne taip sklandžiai gaunasi, kaip tikiuosi (šypsausi).

Karts nuo karto vis pajaučiu nuovargį, pyktį (jis tik dangtis). Aplinkiniai dar to tikriausiai nepastebėjo, bet mano kūno siunčiami signalai (vos vos kartais pulsuojanti akis, įsitempusios galūnės, šaltis, bepradedanti skaudėti nugaros apačia) sako, kad kažkas ne taip.

Joga kiek atstato, o po to matysiu. Gal rasiu kitokius savo kokybiško poilsio būdus.

Neturiu ir kūrybiškumo rašyti. Man jis dažniausiai ateina po nuobodulio. O kaip jo gauti, kai daug vyksmo ir vykdymo?

Tokiu atveju švelnumas ir suprantingumas sau tikrai gelbsti (be kind to yourself), svarbu duoti sau laiko, nespausti.

Taip pat gelbsti ir tai, kuo kartais pasidalinu dirbdama su klientais – įvardinu tai, ką pastebiu ‘presence’ momentu.

Pamenu, man gana sunku buvo suprasti, kur link nori sesijos metu judėti klientas. Na, tiek daug temų, potemių ir sluoksnių vienu metu. Ir aš atspindėjau kažką panašaus: „atrodo, kad taip sunku yra pasirinkti.” Ir tik praėjus gana daug laiko klientas su manimi pasidalino, kiek jam svarbi buvo ši įžvalga apie save, kaip tai atsikartoja jo gyvenime kitose srityse ir kiek dar daug buvo po to, ką tyrinėti ir analizuoti. Kartais pajuokauju, kad sesijos vyksta ir tarp sesijų.

Ir aš dažnai sau tik fiksuoju, kas vyksta. Be noro keisti. Įdomiausia, kad tai dažnai ir keičia.

Pavyzdžiui, „aš ir buvau jogoje, ir išsimiegojau, ir ilgai vaikščiojome lauke, ir rašiau dienoraštį, ir susitvarkiau, ir, ir… nieko. Jaučiuosi nekaip.”

Tada vakar jau sakiau sau, kad aš esu labai labai įsitempusi ir nežinau, kaip atsipalaiduoti, ankstesni būdai dabar netinka arba neveikia. Aš šiuo metu nežinau sprendimo ir to, kas gali būti naudinga. Aš mintyse pasidaviau (kas man ir dažnai mano klientams būna iššūkis, nors kartais tai ne tik kad naudinga, bet ir būtina). Ir spėkite, kas nutiko? (šypsausi).

Tiesa, pagal iki šiol man labiausiai patikusį kūrybiškumo (žinote, kad toje temoje „neršiu” vis) apibrėžimą – „tai būsenos ir asmeninių įgūdžių rinkinių pritaikymas, leidžiantis individui sintetinti naujas sąsajas ir išreikšti prasmingus rezultatus“ – Hawthorne et al., 2013) gal ir turiu to kūrybiškumo, o dabar ir pasirašė kažkas (susimąsčiusi).