Nuotrauka iš naujo ofiso, kuriame įsikūriau nuo liepos 3 d.
Vakar kaip tik ir parašiau apie pasikeitusį mano darbo adresą penkiems savo klientams. Iš vienos pusės, eina sau, kiek jų mažai aš turiu šiuo metu. Iš kitos pusės, dar vienas kitas gi gyvena toliau, nuolat keliauja ar yra be galo užimtas – gyvai mes su jais nesusitinkame.
Dažnai susimąstau apie tai, kad jei būčiau kokia kirpėja, manikiūro meistrė ar kita specialistė einant penktiems metams (kaip mano dabartinei veiklai), tikriausiai jau turėčiau klientų ratą ir nesukčiau dėl savo užimtumo galvos. Nepasakyčiau, kad dabar labai suku, nes dirbu ir su partneriais, vedu koučingo mokymus ir kt., bet ir nesidriekia eilės pas mane, o aš nekeliu kas kelis mėnesius savo sesijų įkainių.
Be to, palyginus mano kelią dabar su ankstesne veikla, po beveik penkerių metų (kaip mano dabartinei veiklai) aš jau skraidžiau į Ameriką, atostogaudavau Malaizijoje, Mauricijuje ir visa tai darydavau kompanijos sąskaita. Galima pagalvoti, kad šiuo metu man nelabai ir sekasi. Na, vis dar kartais kyla klausimai, kaip čia su tais pinigais daryti. Jau nekalbu apie tą visą posh. Aišku, ankstesnėje veikloje aš buvau pardavusi sielą… Lėkiau kaip išprotėjus nežinia kam ir kodėl bijodama kažką pražiopsoti, nuvilti kartais dėl to pamiršdama vaikus, šeimą, draugus, o dažniausiai – save ir savo sveikatą (įskaitant emocinę). Turėjau asistentę, dvi namų tvarkytojas, auklę, nuolat padėdavo vaikų seneliai. Viskas sukosi beprotišku greičiu.
Dabar nesijaučiu pardavusi savo sielos. Jaučiuosi judanti savo tempu nieko svarbaus man neaukojant. Na, gal save vis dar kartais pamirštu (šypsausi). Laimei, esu išmokusi skaityti savo kūno kalbą ir mano dominuojantis gynybos mechanizmas – racionalizacija – itin kūrybiškais argumentais pagrįsdamas jau nesugeba man įrodyti, kad viskas gerai, kai nėra gerai. Jei pamatau ant kūno psoriazės židinius, žinau, kad jau yra nekas. Man taip pat kalba ir ašaros, vidinis jautrumas, raumenų įtampa (skausmas, drebulys).
Kodėl tuo dalinuosi?
Pirmiausia todėl, kad taip lengva yra pakeisti, pavyzdžiui, veiklą (ar darbą, partnerį, gyvenamą vietą ir pan.) ir kartu beveik nieko savo gyvenime nepakeisti, o keliauti pirmyn iš esmės taip pat. Arba nukeliauti į kitą kraštutinumą (mano atveju būtų iš didelio aktyvumo į didelį pasyvumą) ir ten rasti tariamą saugumą. Likime dėmesingi.
Antra, nuolat įsiklausykime į kūną, jis labai svarbus. Be to, reguliariai apžvelkime ir savo nueitą kelią (dėstytoja universitete minėjo, kad reflektuoja tik 30 procentų populiacijos).
Trečia, lėtesnis, labiau sąmoningas gyvenimas mažiau apsimetinėjant, mažiau meluojant sau, nuolat kvestionuojant ir tikrinantis, kaip aš, ką patiriu, kas vyksta su manimi, kaip jaučiuosi, kas mane valdo ir ar aš šioje vietoje tikrai sąmoningai renkuosi nors ilguoju laikotarpiu ir kelia didesnį pasitenkinimą, tačiau trumpuoju – tikrai nelengvas, daug resursų reikalaujantis. Svarbu tai įsisąmoninti.
Ketvirta, jaučiu moralinę pareigą įspėti esamus ir būsimus koučus, kad šis karjeros kelias gali ir nebūti toks lengvas, kaip jums davė suprasti ar kaip patys tuo patikėjote. Iš kitos pusės, tai tik mano kelias, gal jums ir, nuoširdžiai viliuosi, bus kitaip. Su koučingo disciplina ir kai kurias specialistais tikrai nėra nieko blogo. Daug kam rekomenduoju mokytis koučingo ir samdyti patyrusį (nereiškia neklystantį) koučą. Visgi su koučingu kažkas neadekvataus yra (negaliu dar suformuluoti). Ir tikrai negaliu ginčytis, kad tai susiformavo be pagrindo. Žinoma, tai atėjo su patirtimi.
Ačiū tiems, kas kviečiate mane pietų ar kavos ir klausiate, tai ką po galais aš ten darau (šypsausi). Įkvepiate ir daugiau rašyti apie tai.
Visgi nemanau, kad dabar turiu ir juolab ateityje turėsiu tik kažkokį vieną savo darbo metodą. Tam ir studijuoju universitete psichologiją (3 kursas), ketinu mokytis ir psichoterapijos.
Be to, dažniausiai ir dirbu su tais, kurie turi panašią patirtį, kaip aš: persidirbimas, išoriškai laimingas, bet vidinio pasitenkinimo ligšiol neatnešęs gyvenimas (daug nusivylimo, beviltiškumo, kad ateityje nebebus kitaip), nesavalaikės artimųjų netektys (tarp jų ir savižudybė), santykiai ar skyrybos bei gal net svarbiausia – užtriukšmauti kūno pojūčiai ir intuicija.