MOKYTIS SAVE

2023 m. sausio 10 d.

#dienoraščiomintys
Pastaruoju metu vis dažniau pajausdavau kažkokį vargiai aprašomą ar nusakomą savęs pačios ilgesio pojūtį. Įdomu, ar tai natūralus poreikis (na, kai daug dirbu su žmonėmis) pabūti vienai, ar aš kažkur pradėjau kažką vaidinti, stengtis atitikti gal net savo pačios sukurtą rolę, jos fikciją, adekvačius ir neadekvačius lūkesčius bei meluoti sau – žinau, kad tai gali sekinti iki skausmo. Hmm, gal net kažkas ir atsikartoja (susimąsčius).

Ir būtent dėl to vis augančio savęs pačios ilgesio aš šiais metais per savo gimtadienį pasidariau sau laisvą dieną.

Svarsčiau apie spa, galvojau ir apie kelionę pirmyn-atgal iki mano mylimos jūros (kažkodėl) traukiniu, galiausiai užsiregistravau dviejų valandų atpalaiduojančiam masažui. Po to skaniai, ramiai pietavau. Prie pietų taip tiko nealkoholinio raudono vyno taurė.

Ir dienos eigoje vis šmėsteldavo mintys apie tai, kad aš galiu būti ir tokia stipri, ir tuo pat metu tokia silpna.
Galiu ir norėti, ir bėgti nuo to, ko noriu.
Galiu ir būti atradus, ir kartu vis dar ieškoti.
Galiu ir mylėti, ir vengti ar atstumti.
Galiu suprasti kitus ir nesuprasti savęs.

Laimei, galiu ir toliau mokytis save. O gal tokia ir yra gyvenimo prasmė? Oloje tikriausiai mažai ką sužinočiau. Tad ačiū, kad buvote, kad esate ir kad (jei) būsite vienomis ar kitomis formomis šalia manęs.