#dienoraščiomintys
Daug ko išmokstu apie gyvenimą netiesiogiai ir iš savo jogos praktikos.
Pavyzdžiui, po trijų tiltų (nesu tikra, ar mano tiltai jau vadinami tiltais; ir nors jau netrukus treji metai, kai praktikuoju jogą reguliariai – ten aš ‘still newb’) ir nugaros bene maksimalaus išlenkimo viena kryptimi yra svarbu kompensuoti nugaros išlinkimą absoliučiai priešinga kryptimi.
Ir profesinėje srityje tikriausiai super yra siekti savo maksimalių rezultatų tam tikroje srityje su sąlyga, kad jie bus atitinkamai kompensuoti. Kadangi mano darbo dienos dažniausiai yra labai suplanuotos ir sustyguotos, savaitgaliais mano atsvara tampa neplanavimas. Nors, ech, esu daugybę kartų susimovus ir net poilsį padarius tarsi darbo dieną (nuraudus). Ne, nedirbau, tačiau nusistatytų užduočių poilsiui buvo tokia galybė, tik spėk ten ir ten, o tada tą ir aną.
Taip, darbo dienomis aš save tikslingai stimuliuoju (šaltas dušas ir pan.), o savaitgaliais bandau nežinoti, ko aš noriu, stebiu savo poreikius realiu laiku, stengiuosi juos atliepti maksimaliai. Dažnai ir klientų klausiu, kaip atrodo pasaulis, kuriame Tu ir Tavo poreikiai irgi yra svarbūs? Pastebiu, kad kartais tiek susikoncentruojama į savo norus, kad nebepaliekama vietos tam, kas mums iš tiesų yra reikalinga.
Ir mano fiziologija visai kitaip reaguoja į tempą, netikėtą poreikį perplanuoti, stresines situacijas (jų vis dar turiu), momentus, kai aš esu tarsi priversta, neturiu pasirinkimo (man tai vis dar šiek tiek trigeris), nes žino, kad bus laikas kompensacijai. Anksčiau kompensacijos galėjau laukti tarkim metus. T.y. galėjau „varyti“ ir per atostogas atsikvėpti. Dabar taip nebegaliu ir turiu plius minus savaitės ciklą. Kaip buvusi teisininkė, vis prisimenu LR Darbo kodeksą: savaitės poilsis bet kuriuo atveju turi sudaryti ne mažiau kaip 35 val. nepertraukiamo laiko be darbo (jei nepasikeitė). Tik kas ir kada sureguliuos poilsį mintyse?
P.S. beveik visada teiraujuosi klientų, kodėl jie pasirinko mane darbui su savimi (po truputį ir darbui su komanda). To klausiu ne dėl to, kad noriu išgirsti kažką gražaus apie save, o dėl to, kad tai pasako kažką galimai svarbaus apie juos.
Ir nuoširdžiai nustebau, kai net keli paskutiniai klientai įvardino šalia kitų priežasčių ir tai, kad jiems svarbu buvo tas, jog aš myliu jūrą (nuraudus). Tiesa, vaikai vis juokėsi iš manęs, kad kaip aš galiu mylėti jūrą, jei joje nesimaudžiau (šypsausi).
Nuotrauka iš praėjusio savaitgalio gana spontaniškos kelionės į Klaipėdą.
