Na ir įsuko mane rugsėjis. Tikiu, kad ir kitus kažkiek.

Ir ne taip, kaip iš nuotraukos gali atrodyti, kad aš ne savo vietoje. Vietos, kuriose buvau ir esu, regis, tikrai (ir pagaliau bei laimei) mano.

Bet kiek ir kaip intensyvu (face with open mouth).

Beveik niekam soc. medijoje neatrašiau, namai šiuo metu apsikuitę, šaldytuvas tuščias. Nebuvo net kalbos dar apie knygos rašymą, kaip čia dėliojau ankščiau (kiek susigėdus ir kiek nuliūdus).

Ir kažkuriuo metu tame intensyve prisiminiau sau bene pačią paprasčiausią ir kartu gana efektyvią meditacijos formą – tiesiog atsisėsti ramiai bet kur, kaip aš nuotraukoje gal kiek ir juokingai Basanavičiaus g. (šypsausi), stebėti savo mintis ir į kiekvieną jų atsakyti… „nežinau”.

Dalinuosi, gal ir jums pravers intensyviu periodu.

Norėčiau dar pridurti, kad nuo rugsėjo 1 d. įsikrausčiau į psichoterapijos centrą ir turiu daugiau laikų, kada konsultuoju (psichoterapija, koučingas), bet dabar jau nebežinau. Tik įsitempusi trūkčioju pečiais bei svajoju šį savaitgalį kiek atsikvėpti.