Kada išgarsėja vidinis kritikas?

2022 m. vasario 21 d.

#dienoraščiomintys

Savo vidinį kritiką, tą visai fainą mano „šešėlį” (šypsausi) stebiu jau gana seniai.

Kada jis išgarsėja? Kada jis tampa mano situaciniu įsitikinimu?

Tikriausiai tiksliausia ir labiausiai man tikusi tuo metu įžvalga buvo mano draugės Lolita Paragyte-Agejeva (su kuria, man atrodo, kartais mes ir „pasiterapiname”, ir „pasikoučiname”), kad vidinis kritikas labai išgarsėja, kai kūnas yra silpnas.

Taip, kai aš sergu ar blogai jaučiuosi, vidinis kritikas užima labai daug erdvės manyje. Taip, kai nenueinu reguliariai į jogą ar nesu kitaip fiziškai aktyvi, jis irgi sukelia daug daugiau triukšmo. Taip, jį irgi įgalinu, kai esu pavargusi, neišsimiegojusi ar užvalgau kokio šlamšto.

Vidinis kritikas ypač šiaušiasi ir tada, kai reikia kartais situacijose būti ne ta gera mergaite (pamaloninti kitus, įtikti), o nepatogia, bet įžvalgia moterimi, atlaikyti pasipriešinimą kaip absoliučiai natūralų procesą ir tame išlikti supratinga ir besirūpinančia.

Dar jis labai išgarsėja, kai negaunu iššorinių savo sprendimų patvirtinimų. Ir tai natūralu, kai tiek metų nelabai atskyriau, kur aš pasibaigiu ir kur prasideda kitas žmogus. Vis dar mokausi priimti savo sprendimus sau ir už juos toliau būti atsakingai, nesiblaškyti bei kartu girdėti ir aplinką, reflektuoti. Ne visada dar man paprasta suprasti ir išreišti save, juolab atskirti, kur mano intuicija, o kur gal vidinis kritikas ar kitų subasmenybių pasirodymas. Džiaugiuosi, kad sekasi vis geriau ir geriau.

Taip pat mano vidinis kritikas išgarsėja, kai nėra rezultato arba jis ne toks, kokio tikėjausi (dažniausiai nesąmoningai).

Beje, vidinis kritikas pradeda viduje daryti kulversčius signalizuodamas pavojų, kai aš iškeliu koją iš to, kas man įprasta ir susiduriu su tuo, kas man nauja ir dar nepažinta, o aš negaliu būti užtikrinta, kas bus. Tada vidinis kritikas daro daug ką, kad sugrįščiau atgal, ten kur įprasta. Jam nelabai rūpi nauda man – jis suintereasuotas saugumu.

Įsivaizduokite, jis net sugeba pasireikšti tada, kai sugalvoju vykti atostogauti viena, nors aš pati to labai norėjau ir žinojau dėl ko. Vis kvestionavo ir psichologijos studijas, nors iš tiesų labai džiaugiuosi tuo.