#dienoraščiomintys
Betvarkydama savo veiklos buhalterinius dokumentus (vis dar esu pati sau buhalterė – susigėdus), susimąsčiau, ką iš esmės aš parduodu. Žinoma, kiekvienas galbūt gaunamą naudą apibrėžtų kiek savaip. Gal kažkam tos naudos ir iš vis nėra. Juk ir taip gali būti.
O aš galvoju, kad įžvalga ir yra tai, ką dažniausiai perka klientai mokėdami už mąstymo partnerystės sesijas.
Ir ne taip seniai rimtai svarsčiau dalyvauti vienoje gegužę vyksiančioje parodoje. Mąsčiau apie tai, kaip aš kalbinsiu parodos dalyvius, kaip pristatysiu savo paslaugas. Vien apie tai galvojant, man suko pilvą (to labiausiai nemėgau ir savo ankstesnėje veikloje). Tada sugalvojau kitokią, labiau man priimtiną idėją.
Pamaniau, kad paprašysiu atvežti mano ofiso baldus. Vienas jų – konfortabilus fotelis. Ir susidomėjusius parodos lankytojus kviesiu prisėsti į jį, duosiu ausines su iš anksto mano įrašytu neilgu įrašu (guided). Taip pat duosiu segtuvą su popieriaus lapu esant poreikiui beklausant įrašo pasižymėti kylančias mintis. Gal žmogui taip kils kokia įžvalga apie save ir savo situaciją, pamaniau. Toks ir būtų mano tikslas. Visgi planus pakeičiau, parodoje nebedalyvausiu, bet…
Aš tikiu individualių įžvalgų keliu. Turiu įžvalgą, savo sau atrastą bei man prasmingą ir reikšmingą (kitam gal beveik nieko nereiškiančią), kažką su ja eksperimentuoju, taikau ją realybėje, susirenku, kas paaiškėja po to. Tada dar kita mano man įžvalga, vėl taikau ją, reflektuoju. Taip ir einu tuo savo keliu.
Dar, tiesa, daug universitete gilinomės į geštalt psichologiją. Yra reproduktyvus mąstymas. Tai paprastas žinomų veiksmų ar įgūdžių prisiminimas ir pritaikymas sprendžiant užduotį. Ir yra produktyvus mąstymas. Tai procesas, kuriuo pasiekiamas naujas ankščiau individui nežinomas problemos sprendimas, susijęs su nauja įžvalga. Tai tam tikras perstruktūrizavimas, dėl kurio sprendimas tampa akivaizdesnis. J. Panamariov teigė, jog norint paaiškinti kūrybos mechanizmą, negalima apsiriboti vien loginiu lygmeniu. Tam lemiamą įtaką daro intuityvūs procesai, kurie nėra visada ar pilnai įsisąmoninti.
Pamenu, kiek ko keitėsi, kai kiekviena savo kūno ląstele suvokiau, kad kartais būna tai, ko… nebūna. Arba kad… turiu leisti numirti tam, kas turi numirti (sąmoningai nededu čia kažkokių reikšmių ar prasmių, nes jos greičiausiai jums skirsis).
Hmm, o iš tiesų tai net ir nežinau, ką aš parduodu (šypsausi), nes nesu savo teikiamų paslaugų gavėja. Gal tame ir nėra didelio skirtumo. Na, nebent rinkodaros ir marketingo prasme. Be to, negaliu žadėti to, ko negaliu garantuoti. Darbas kartu vyktų, jei taip sutartume, bet dėl rezultato garantuoti, atsiprašau, bet negaliu.
Dar žinau ir tai, kad kuo brandesni esame, tuo lengviau yra priimti sprendimus, nes turime patirties ir galime ja naudotis. Ir kartu žinau, kad kuo brandesni esame, tuo ir sunkiau priimti sprendimus, nes vėlgi…turime patirties. O su ja žinome daug daugiau galimų padarinių ir nebegalime taip lengvabūdiškai bei kiek naiviai eiti va bank.
