#storiai #kuriegaunasiperilgi

Daug ko gyvenime ieškojau. Jei žinote kiek detaliau mano kelią, pritariamai linkčiosit galvą.

Ieškojau sau mylimos veiklos (keičiau sritis, sektorius), ieškojau harmoningų asmeninių santykių (visokių etapų buvo), ieškojau savęs, savo vietos, ieškojau, kaip geriau jaustis, ieškojau prasmės. Kažkas buvo sąmonė, kažkas totalios klaidos (ieškoti to pasaulio, kuriame tik gėris, grožis ir beribė meilė, nėra adekvatu).

Kol pamažu, pamažu (tai nebuvo tiksli diena) suvokiau, kad jau esu radusi daug ką, kas man reikalinga, jau turiu daug ką, kas man svarbu: šeimą, gerbūvį, artimus draugus, mylimą darbą (jis dar šiek tiek pakeliui). Ir tai nebuvo savęs apgaulė, kaip daugybę kartų prieš tai, tai buvo gilus ir, regis, tikras jausmas. Suvokiau taip aiškiai, kad dabar svarbu vertinti, branginti, puoselėti (nereiškia užsidaryti, sustabarėti, netobulėti ar visada tik gerai jaustis).

Nuo to momento aš visai kitaip glostau savo katę, rūpinuosi namais ir vaikais, teikiu pirmenybę senoms laiko patikrintoms draugystėms, visai kitaip dirbu ir pan.

Ir tai yra bene didžiausias mano pasiekimas. Gaila negaliu parodyti sertifikato (šypsausi).

Vis laukiau, kol tai baigsis, maniau, kad tai laikina, kad nesitęs, labai ilgai neleidau sau garsiai pasidžiaugti (na, net jei ir baigsis, tebūnie).

Koks viso to moralas?

Tą akimirką, kai po labai ankstyvo kėlimosi ir keturių valandų kelionės aš išvydau, atrodytų, paprasčiausią mūsų jūrą, dar tokią žiemišką, šaltą, nelabai svetingą mano vidus prisipildė tos akimirkos jautraus džiaugsmo, tokio wow bei trumpo užgniaužto kvapo momento ir mintyse skambėjo vienprasmiškas atsakymas į sąmoningai net neužduotą, bet nesąmoningai kelis kartus sau vardintą klausimą, ar yra verta dėl to šitiek toli trenktis: verta.

Man regis, toks pats atsakymas ir į visas kitas mūsų e s y b i n e s paieškas bei nuoširdžiai norimus siekius (šypsausi).

O gal jūs jau irgi turite panašų „sertifikatą” tik jis kažkur laikinai užsigrūdo stalčiuje? Lai tai būna priminimas apie jį (šypsausi).

Nuotrauka iš pusryčių ant jūros kranto su mylima drauge dar iš mokyklos laikų, kai gana spontaniškai nutarėme pasimatyti.

Man regis, ir atrodau dėkinga (šypsausi).

Kas toliau?

Noriu gyvenime ir darbe dar daugiau lengvumo (ypač sunkiuose dalykuose).