Savo kuriamą soc. medijų turinį (nežinau, ar ne per skambiai čia pasakiau) drįsau – taip tuomet atrodė – apmokestinti 2023 m. birželio 12 d., kai susikūriau Contribee paskyrą.

Tuomet, lyg ir ne iš karto, ten pradėjau rašyti – susibūrė keletas prenumeratorių. Po kiek laiko dėl pasikeitusių gyvenimiškų aplinkybių aš sustojau.

Ir, labiausiai neįtikėtina, kad keli žmonės vis dar iki dabar mane palaiko ten, Contribee platformoje, nors mano naujo turinio ir neberanda. Esu nepaprastai dėkinga, tai labai įkvepia. Kita vertus, labai gerai suprantu, kodėl kiti atsitraukė.

Noriu grįžti prie to, ką pradėjau (šiąnakt sapnavau sapną…).

Dabar mano Contribee paskyroje bus:

– pilni mano  t e k s t a i  su grotažymėmis #dienoraščiomintys ir #vietaapmąstyti #vietagyti bei ateityje čia planuoja būti ir galbūt mano rašomos knygos su preliminariu pavadinimu “Istorija, kuri nori būti papasakota” skyriai (ištraukos);

– taip pat, jei taip jausite, galėsite man pasakyti „ačiū” už  m e d i t a c i j a s  su manimi. Jas, širdimi jaučiu, kad kolkas nenoriu apmokestinti;

– ir su laiku pasirodys dar gal kažkas panašaus į  l a i d ą , kurioje kalbinu psichologus/psichoterapeutus tam tikra tema.

Detaliau apie viską vėliau ir po truputį – lėtai bei savu laiku. Na, konsultacijos išlieka man prioritetu. Žinoma, pasiskaityti jau kažką galite čia.

Žinau, kad šis įrašas gali skambėti kaip reklama.

Taip pat žinau, kad gal ir jums verta grįžti kad ir po pertraukos prie to, kas jums svarbu.

Ir… kas tai? – nebyliai klausiu.