Šiandien sustojau ir pagalvojau: „hmm, esu labai pavargęs kiškis.” Yra tiek daug ko džiaugtis, o aš stryksenu be atvangos – dar tą aną padaryti. „Stop, Monika.”

Palikau visus „to do” sąrašus ir susiplanavau, kada ir kaip atostogausiu. Po to prisėdau meditacijai.

Ir, pamenu, žadėjau pasidalinti apie tai, kaip aš medituoju (pailsiu).

Pirma, aš kelias minutes kvėpuoju: įkvėpiu per nosį skaičiuojama iki 4, iškvėpiu irgi per nosį skaičiuodama iki tiek, kiek ilgiausiai pavyksta. Jei kas sunkiai užmiega, šitas kvėpavimas turėtų būti naudingas, nes padeda simpatinei (labiau streso) nervų sistemai persijungti į parasimpatinę (labiau atsipalaidavimo).

Antra, apie vieną minutę klausausi per ausinukus kūno atpalaidavimo pratimo.

Trečia, kelias minutes kartoju mantrą, man labiausiai patinka – „myliu Tave, aš atsiprašau, atleisk man, ačiū.”

Ketvirta, tada tarsi prisipildau meilės pati, po to ją mintimis dalinu kitiems. Gal kada esate jos gavę? (šypsausi kiek nuraudus).

Penkta, galvoju apie savo ateitį, savo norus, svajones, taip lengvai klaidžioju po vaizdus, įvykius, kurie man kelia šypseną ir maloniai nuteikia.

Šešta, įsivaizduoju, kaip atrodys mano likusi ši diena, su kuo susitiksiu, kas ir kaip vyks.

Septinta, užbaigiu dėkingumu. Tiesiog įvardinu mintyse kelis dalykus, už ką esu dėkinga dabar.

Ir kažkuriuo metu TARP TO įvyksta meditacija, kai tikrai pabūnu be minčių, pailsiu. Tai kažkuo panašu į miegojimą, nors esi visiškai budrus.

Tiesa, nuotrauka visai neatspindi mano meditacijos, nes tą darau ant specialaus kilimėlio, užsimerkus. Kartais užsidegu žvakę, smilkalą, kuris netoliese dirbantiems kolegoms, sakė, irgi patinka (šypsausi).