Be pavadinimo

2023 m. rugpjūčio 22 d.

#dienoraščiomintys
Nežinau, ką toliau daryti su savo komunikacija soc. tinkluose (įskaitant naujienlaiškius).
Jaučiu, kad noriu sustoti, noriu pertraukos.

Ir bandau tai suprasti.
Ne, nesijaučiu pavargusi ar nebeturinti, kuo dalintis.
Ne, nejaučiu, kad mano komunikacija neveikia. Žinoma, mažai per ją ateina klientų, tačiau esu tikra, kad bent kažkas ją skaito, kažkas kažkam ir surezonuoja, kyla minčių.
Ne, nesijaučiu ir „ant bangos“, nors dažnai mano elgesio modelis ir būdavo pasitraukti, sustoti, keisti, kai pasiekiu tai, apie ką svajojau.
Ne, ir neišeinu iš dabartinės savo veiklos, toliau vesiu MĄSTYMO PARTNERYSTĖ sesijas (nuotraukoje ir yra viena iš mano ofiso vietų, skirtų online susitikimams), nebent manęs atsisakys klientai ar nebeateis nauji.
Ne, kol kas dar ir darbo nekeičiu.

Tai kas tada, Monika?
Gal paprasčiausiai tau atsibodo?

Gal. Nuo 2019 metų pradžios gana aktyviai (vidutiniškai kartą per savaitę) komunikuoju soc. erdvėje. Dalinausi facebook’e, po truputį atradau ir instagram’ą, tada linkedin’ą, dabar jaukinausi ir tictoc’ą. Jaučiuosi pakankamai laisvai rašydama. Manau, tai svarbu. Taip pat labai norėjau išmokti nufilmuoti gražius, įdomius, prasmingus video. Iki to dar man labai toli ir kartu žinau, kad nėra kito būdo išmokti, tik darant tai, ką ir noriu išmokti.

Gal paprasčiausiai atsibodo kitiems?

Gal. Kas norėjo, tas atėjo pas mane ir, kas norės, dar ateis. Kas nenori, tam ir mano komunikacija tikriausiai nė motais. Nežinau, kaip tai skambės, bet nesu linkusi sprendimo laikinai sustoti komunikuoti priimti atsižvelgiant tik į kitų poziciją, kuri net, gana akivaizdu, yra labai įvairiaspalvė. Čia svarbu (gal net svarbiausia) ir tai, ką jaučiu aš.

O aš kažkodėl noriu sustoti ir pažiūrėti, kas tada bus.

Galbūt, pirma galimybė, labai greitai sugrįšiu, nes man pačiai dalintis yra labai reikšminga ir, kaip ten sako, ilgai netempsiu (šypsausi).

Galbūt, antra galimybė, gims kažkas naujo, galbūt po pertraukos sugrįšiu kiek kitokia, atsinaujinusi.

Galbūt, trečia galimybė, tą nuo turinio soc. erdvėje kūrybos atsilaisvinusį laiką skirsiu knygos rašymui ar kitiems reikalams.

O galbūt, ketvirta galimybė, nutiks kažkas, apie ką aš dabar net negaliu įsivaizduoti. Pauzė turi tokią galią, ne kartą esu patyrusi.

Neatsiribosiu visiškai ir, matyt, būsiu story’uose, skaitysiu jūsų postus soc. erdvėje, kartais gal ir pakomentuosiu, taip pat turiu keletą sutartų susitikimų su projekto #vadovoiššūkiai dalyviais, interviu su jais būtinai pasidalinsiu.

O daugiau – be įsipareigojimų.
Ir bus matyti.

Kodėl apie tai pranešu?
Nes man rūpi, bent aš jaučiausi čia kurianti tam tikrą ryšį, nesinori tiesiog dingti.