#dienoraščiomintys
Šį kartą lyriškai…
Turiu savyje ir tokią dalį.

Man labai gražus šis paveikslas (tiksliau paveikslo nuotrauka žurnale).
Jo pavadinimas – THE HOPE.

Kiek daug minčių kyla man į jį žiūrint.

Iš pradžių apie jūrą.
Jūra man turi simbolinę reikšmę.

Pirma, kai į ją žvelgiu, atrodo, kad matau pabaigą, o aš žinau, kad jei ten, kur siekia mano akys, atsidurčiau, ten kur dabar yra man atrodanti pabaiga, pamatyčiau, kad iš tiesų tai buvo tik nauja pradžia. Panašiai, kaip ir su mūsų tikslais ar siekiais.

Antra, jūra ramina, atpalaiduoja, leidžia pasijusti tokia maža pasaulyje ir kartu kažko didelio dalimi. Jūra moko apie potvynius ir atoslūgius, apie bangas, audras ir po jų ateinančią ramybę. Visa tai juk labai svarbu ir mūsų gyvenimuose.

Trečia, jūra, vandenynas man išoriškai atrodo kaip žmogus. Kiek mažai matosi, kai žvelgiam iš šalies, o panėrus… ten slypi tiek daug gyvybės, atradimų. Povandeninis pasaulis man gniaužia kvapą ir vilioja. Visai kaip ir žmoguje. Taip įdomu po truputį pažinti tai, ko nesimato iš pirmo žvilgsnio.

Ir MĄSTYMO PARTNERYSTĖ ženkle taip pat galima įžiūrėti jūros bangas (du pasviri simboliai) su lūžiu (taškas).

Lūžis (bangų) galėtų simbolizuoti mąstymo procese kartais esantį kritinį ar kelis momentus, nuo kurių, jei neatsitraukiama, daug kas keičiasi, vyksta transformacija ir asmenybė nuo iki tol tarsi važiavimo bėgiais (du pasviri simboliai) pereina į apskritimą, kuris simbolizuoja harmoniją, darną, kitokį augimą: nebe nuo ar link kažko, o iš vidinės pilnatvės, iš centro (buvimo). Nereikia baimintis lūžio, tai naujos bangos pradžia. Ir jei du pasviri simboliai yra jūra, tai aš kaip švyturys: prisišvartuoti ir atgauti jėgas, permąstyti daug ką prieš tęsiant savo kelionę toliau.

Po to, jei pastebite, ten, paveiksle, maža mergaitė laiko žvakę. Kartais ir aš taip jaučiuosi: viena, kažkur vandenyne tarp visko, tačiau kupina tikėjimo tuo, ką darau. Taip pat turinti kažkokią nenusakomą jėgą šalia – banginį, kuris mane laiko, padeda, rodo kryptį. Dažnai kartojau, kad jei ir mačiau toliau nei kiti, tai tik todėl, kad stovėjau ant milžinų pečių. Ir čia jau galvoju apie konkrečius žmones.

Ir šias prasmes dalykams suteikiau aš pati.
Jūs, beje, irgi esate tokie galingi (šypsausi).

Tai ir yra atsakymas į klausimą, iš kur atsiranda prasmė.