#dirbantiemssuKOMANDA

25/500 projekto #vadovoiššūkiai dalyvė yra Indrė Pilitauskienė. Ji dabar yra alternatyvių pardavimų komandos vadovė INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupėje.

Kaip sėkmingai ištraukti įmonę iš duobės? Ir iš kur tiek vidinės stiprybės ir ryžto užklupusių krizių akivaizdoje?

„Pirma, aš turiu susikurti saugumą sau. Kai jaučiuosi saugi, galiu kurti veiksmingas strategijas ir kūrybiškai rūpintis jų įgyvendinimu.

Detaliau susipažinsite su šia vadove ir jos iššūkiais straipsnyje.
Indrę kalbino Monika Šliupienė.

____________

INDRĖ PILITAUSKIENĖ | 25/500 | yra alternatyvių pardavimų komandos vadovė INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupėje. Ji studijavo Vilniaus Universitete taikomąją matematiką ir jau keturiolika metų dirba draudimo srityje (tai net tam tikra jos šeimos ypatybė).

MONIKA: „besišnekučiuojant su Indre, taip ir atrodė, kad ši delikati, „S“ dydžio marškinėlius vilkinti moteris yra susidūrusi su be galo daug iššūkių. Pavyzdžiui, ji sutiko priimti pasiūlymą ir tapti ypatingai svarbiu žmogumi organizacijoje tuo metu, kai ilgą laiką įmonės rezultatai buvo „duobėje“, o verslo nuotaikos nieko gero nežadėjo.“

INDRĖ: „ši atsakomybė mane slėgė, nes ir įmonės ateitis, ir apie keturiasdešimt darbuotojų gerovė priklausė iš dalies nuo manęs. Visgi tuo metu kiti manyje matė tai, ko aš pati savyje negalėjau matyti. Negalėjau nuvilti…“

Indrė savo karjeros metu taip pat patyrė dvi emocines krizes, pirma: įvyko filialo uždarymas ir klientų „portfelio“ perkėlimas į kitą šalį – vienu metu buvo atleisti absoliučiai visi darbuotojai. Kita situacija – įmonę įsigijo kita didžiulė grupė. Dėl to įvyko esminiai struktūriniai pokyčiai ir teko didžiąja dalimi atsiskirti nuo savos svajonių komandos, atsakomybių bei pradėti visai kitą veiklą. Asmeniniame gyvenime irgi būta daugybė įvairių turbulencijų.

IŠŠŪKIS: kaip sėkmingai ištraukti įmonę iš duobės? Ir iš kur tiek vidinės stiprybės ir ryžto užklupusių krizių akivaizdoje?

MONIKA: „Indre, gal iš savo patirties turi veiksmingas „piliules“ kitiems?“

SPRENDIMAS. INDRĖ: „pirma, aš turiu susikurti saugumą sau. Kai jaučiuosi saugi, galiu kurti veiksmingas strategijas ir kūrybiškai rūpintis jų įgyvendinimu. Pamenu, aiškiai įsivardinau, kad mano tikslai yra (1) iškelti įmonę iš duobės; (2) susikurti veiksmingą tam darbo modelį; (3) suburti svajonių komandą.

Trečias tikslas tapo mano didžiausiu prioritetu, nes „People first“. Tikėjau, kad kai mes būsime vieninga, pasitikinti vienas kitu komanda, atsiras ir verslo rezultatai. Tam teko taikyti ir „piktžolių ravėjimo“ politiką, t. y., atleisti netinkamus žmones, nes kaip bebūtų sudėtinga, jei žmonės nenori priimti pagalbos, bendrystės, tai tenka pripažinti sau, kad nesu psichologė ar psichoterapeutė ir žmonių vertybinio pagrindo iš esmės pakeisti negaliu.

Man labai svarbi įmonės simbolika ir tradicijos. Ilgainiui mes su komanda tarsi turėjome savo „medelį“ – kažką, kas visiems mums labai labai rūpėjo ir mes jaudinomės, išgyvenome dėl to, jei jam kas atsitikdavo, dirbdavome prie jo daug ir nuoširdžiai vieni kitiems talkindami. Kartojome sau, kad turime tikėti, turime turėti ambicijų, turime susitelkti. Aš visada stengdavausi savo pavyzdžiu įkvėpti kitus tikėjimui. Taikiau švelnų priėjimą, sakydavau, kad taip, mano pareigybinėse instrukcijose parašyta, jog aš esu jūsų vadovė, bet pamirškime tai. Mes čia kiekvienas dirbame savo darbą ir turime skirtingas atsakomybes, tuo pačiu aš daug mokysiuosi iš jūsų, man labai bus reikalinga jūsų pagalba ir pasitikėjimas. Svarbu išgirsti kiekvieną. Daug juokauju (humoras visada šalia manęs), reikalinga yra taikyti „kunigo politiką“ – šiukštu neišduoti žmonių ir nesugriauti jų pasitikėjimo. Viena piliulė galbūt ir būtų vieningos komandos vertybės. Lygybė, teisybė, vienybė, pasitikėjimas – man svarbiausia, jei to nėra, aš neužmerkiu akių.“

MONIKA: „Ir jums pavyko?“

INDRĖ: „Taip, per tris metus pardavimai augo septynis kartus ir mes išsiveržėme gyvybės draudimo rinkoje tikrai vaizdžiai. Mes tapome matomi ir vis stipresni.“

MONIKA: „O kaip tu pati? Kas tavo pačios didžiausi resursai sunkiu metu?“

INDRĖ: „Nežinau… gal genai“ – šypsodamasi dalinasi Indrė.

„Ir tikėjimas gal… dar universitete išmokau, kad neįmanoma ir nesuprantama galima padaryti įmanomu. Tikiu, kad pradėtą darbą yra svarbu užbaigti. Humoras sunkiu momentu ypač praverčia. Be to, savianalizė ir žinojimas, kas man svarbu, kas man tinka, daro didelę įtaką priimant sprendimus. Pamenu, dar labai anksti pajaučiau pirmąsias užuomazgas, kad aš nesu tik sausas skaičių žmogus, man reikia erdvės ir kūrybiškumui bei darbui su žmonėmis. Man patinka daryti kitaip. Siekiau, kad visi būtų svarbūs ir lygūs. Daug dėmesio skyriau žmogiškajam santykiui. Įgyvendinta daugybė iniciatyvų, kurių metu pavyko „pakutenti“ kiekvieno širdį ir tikėjimą darbine šeima. Yra verslas, rezultatai, įtampa ir daugybė darbo. Tačiau esame mes – žmonės. Svarbu atrasti balansą tarp visų šių sudedamųjų. Man visada natūraliai įdomu, kaip kiti mąsto ir kodėl elgiasi vienaip ar kitaip, aš esu įsitraukusi, aktyvi. Tiesa, neturiu kažkokių didelių asmeninių karjeros siekių ir tikslų. Beje, klausimas apie tai – mano nemėgstamiausias darbo pokalbių metu. Man atrodo, kad einu gyvenimo keliu ir žiūriu, kokios galimybės atsiveria, ką renkuosi. Svarbiausia – kad galėčiau realizuoti save bei įkvėpti aplinkinius. Labai padeda išsišnekėjimas, turiu kelis artimus žmones ir žinau, kokiomis temomis su kuo galiu bendrauti.“

MONIKA: „Man atrodo, dar tu labai greitai mokaisi.“

INDRĖ: „Žinai, Monika, sunkiais momentais aš prisimenu, kad darbe, kaip ir asmeniniame gyvenime, svarbu išgyventi „gedėjimo“ stadijas ir žinau, kad jas turiu praeiti, o tam reikia laiko. Pamenu, paskutinės darbinės emocinės krizės metu pagalvojau: o, geras, aš esu jau net pusiaukelėje, kelias stadijas taip greitai praėjau. Turiu daugybę patirties, kad ir tiek daug laiko atsistatymui nebereikia. Svarbiausia – gebėti save analizuoti ir suprasti. Tiesa, buvau išėjusi ir trims savaitėms atostogų, kas irgi padėjo atkūrti jėgas bei tikėjimą šviesia ateitimi.

Ir dar viena mano „piliulė“ būtų tikriausiai pavadinimu „kitos akys“, t.y. kitas požiūris ir savyje radimas kiek kitokio žvilgsnio į tuos pačius dalykus.“

MONIKA: „Labai ačiū už pakalbį, kuris buvo toks gyvas, paprastas, nuoširdus ir mane praturtino.“