KĘSTUTIS ŠLIUPAS | 17/500 | vadovauja elektros ir automatikos skyriui UAB „Energijos taupymo centras“.

MONIKA: „Kaip gyvenate šiuo laikotarpiu?“

KĘSTUTIS: „Veikla, kuri yra ne Lietuvoje, sustojo visiškai, bet žmones bandome išlaikyti, laviruojame tarp įvairių galimybių, įsiklausome į darbuotojus, išdiskutuojame kartu laikinus sprendimus. Iššūkių yra, tačiau didžiausi jie ne dėl nuotolinio darbo, o dėl to, kad sunku planuoti, kas kaip dėliosis toliau.“

MONIKA: „Atrodai ramus. Sakyk, kokį dar iššūkį norėtųsi aptarti, kas galėtų būti naudinga kitiems?“

IŠŠŪKIS: Darbas su artimu giminaičiu komandoje: kaip neišskirti, nesuteikti privilegijų ir kartu, kaip neperspausti (nes žinau, kad padarys viską, ko paprašysiu)?

SPRENDIMAS: Teoriškai tai skambėtų kažkaip taip: darbo sąlygų sudarymas, kad visi darbuotojai jaustųsi lygiaverčiai, bet praktiškai yra visokių niuansų. Svarbiausia čia būtų: atviras, betarpiškas bendravimas su bandymu suprasti, kas vyksta, kokios priežastys? Tiesa, aš turiu pavyzdį, t.y. generalinį direktorių, kuris man suteikia atsakomybę kartu su dideliu pasitikėjimu veikti: būtent tai ir stengiuosi kurti pats. Aš nejaučiu jokios įtampos darbe, man svarbu, kad taip jaustųsi ir mano komanda. Tiesa, yra dalykų, kurie nėra mano daržas – svarbu tai atskirti.