prieš tęsiant savo kelionę toliau
o vietoje pasitenkinimo viduje – tuštuma
savo gyvenimą ir kyla egzistenciniai klausimai
Apie logoterapiją, kuri labai artima
2024 m. gruodžio 19 d.
Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institute Monika Šliupienė mokėsi logoterapijos (V. Frankl ir A. Langle). Ši egzistencinės terapijos forma grindžiama prielaida, kad pagrindinė individų motyvacinė jėga yra prasmė.
„Besimokant daug kas išgyvenama asmeniškai ir keliauja per mus pačius. Tad ir šį kartą teko prisiminti, kas man yra prasminga. Buvo įvairiausių svyravimų. Pamenu, tikėjau, kad man be galo prasminga yra padėti kitiems ir kažkokį indėlį palikti pasauliui (vis dar tai rūpi). Tada švytuoklė nunešė į visai kitą pusę – buvo beprasmybės etapas. Juk išties, daug kas laikina: ateina ir praeina. Siekiu, stengiuosi ir vėl siekiu, stengiuosi. Ir vardan ko tai, jei galiausiai vis tiek – mirsiu.
DIAGNOSTIKA darbui su psichologu ar psichoterapeutu
2024 m. gruodžio 13 d.
Ir savo web’e, ir mintyse dažnai esamiems ir (gal net) būsimiems klientams sakau: prašau jūsų, tikėti ne mano, o savo galia.
____________
Darbas su psichologu ar psichoterapeutu yra Monikos Šliupienės vadinama #vietaapmąstyti #vietagyti. Kartais galime dirbti patys su savimi ir tai tikrai yra pakankama. Kartais to neužtenka ir praverstų tam tikrą laiko tarpą (na, bent pusmetį) padirbėti su savimi kartu su specialistu (psichologu ar psichoterapeutu).
Rūpi (kvietimas dalyvauti moksliniame tyrime)
2024 m. gruodžio 6 d.
Tikiu, kad skausmas tam tikromis aplinkybėmis gali virsti žydėjimu. Nuoširdžiai noriu pažinti, kokios galbūt yra tos aplinkybės. Dėl to ir kviečiu dalyvauti moksliniame tyrime.
____________
Monika Šliupienė: „pamenu, kai rašiau laišką savo psichologijos studijų tyrimo būsimai vadovei. Ištrauka iš jo:
// Tai nėra mano pirmasis studijuojamas aukštasis. Ir man labai įdomus yra potrauminis augimas.
Pati esu patyrusi per sąlyginai neilgą laiko tarpą kelis traumuojančius įvykius.
Apie save jūsų susimąstymui
2024 m. lapkričio 29 d.
Jau tikriausiai pastebėjote, kad dažniausiai rašau penktadienio vakare (po jogos) arba savaitgalį. Šįkart tokios mano mintys apie mane ir jūsų susimąstymui.
____________
„Aš lankau savo psichoterapiją. Viena vertus, tai privaloma mano psichoterapijos studijų dalis. Kita vertus, vis randu joje naudos sau. Mane ir pačią stebina, kaip po tiek nemažai metų darbo su savimi (ir su kitais dirbančiais su savimi), aš pati vis dar turiu tam tiktų sunkumų:
• susijusių su emocine savireguliacija, kuomet arašos krenta tuomet, kai tam yra ne laikas ir ne vieta arba kai adekvati reakcija situacijoje turėtų būti ne ašaros, o pyktis!
Kas yra #vietaapmąstyti #vietagyti?
2024 m. lapkričio 22 d.
Kaip tik pirmadienį ruošiuosi laikyti psichologinio konsultavimo egzaminą. Ir tie desertai… uff, mano silpnybė (šypsausi nuraudus).
__________
Kartais ne visai aišku, kas yra ta Monikos Šliupienės puoselėjama #vietaapmąstyti #vietagyti ir su kuo ji valgoma?
Rudenį kartais būna labai liūdna
2024 m. lapkričio 15 d.
Kaip labai paprastai atpažinti sunkesnes depresines būsenas?
Mes, kaip tas Sizifas, vis ridename akmenį ar net kelis į kalną. Vis ridename ir ridename.
Vėl ir vėl tvarkomės, vėl ir vėl siekiame kažko, tikime, viliamės. Ir tada vėl panašiai iš pradžių. Taip ir bėga savaitės, metai. Taip ir bėga laikas.
Simbolinis atidarymas
2024 m. lapkričio 9 d.
Kodėl vienus palaužia ir gana nereikšmingi gyvenimiški įvykiai, o kiti atlaiko beprotiškai didelius sunkumus (pvz., nepalūžta ir koncentracijos stovykloje) ir ilguoju laikotarpiu net sugeba pagerinti savo gyvenimo kokybę?
Moniką Šliupienę labai domino šis klausimas.
Ilgainiui, jai studijuojant psichologiją, psichoterapiją, aiškėjo, kad ne stresoriai yra svarbiausia ir net ne turimi asmeniniai resursai (intelektas, atsparumas, įveikos mechanizmai ir pan.) ar kiti, pvz., socialiniai (palaikymas, parama ir pan.), finansiniai ištekliai.