naudinga ir paprastai taikoma praktikoje
iš to, kas realiai vyksta asmenybių vystymosi ir ugdymosi procese
asmenybių patirtys ir jų išmintis dirbant su savimi
Refleksijos raštu (dalintis jomis?)
2023 m. gegužės 16 d.
Pirmadienį netikėtai gimė „monikiška” mintis. Gal rezonuos?
Matomos nuotraukoje knygos autorius C. G. Jung be visų kitų savo darbų 1913 metais pradėjo introspekcinį eksperimentą su savimi.
„Buvau priverstas labai rimtai savęs paklausti, kuriuo mitu aš gyvenu? Pasiryžau išspręsti savo asmeninę lygtį“ – rašė jis.
Šis eksperimentas truko 27 metus ir buvo paties autoriaus aprašytas raudoname segtuve. Visgi nepaisant to, kad ši knyga ir sudarė visų jo mokslinių darbų šerdį, ji visuomenei prieinama tapo tik (!) 2009 metais pavadinimu „Raudonoji knyga”.
Branda (žydėjimas)
2023 m. gegužės 8 d.
Man faina, kad net ir savaime vis brandėju (šypsausi). Apie tai ir rašau šiandien.
Monika Šliupienė, ACC: „Netrukus užbaigsiu antrą universitetinių psichologijos studijų kursą. Ir noriu trumpai papasakoti apie vieną iš mano kartu su grupe atliktą Raidos psichologijos 2/2 kurso tyrimą.
Prieš tai dar noriu priminti, kad raida trunka visą gyvenimą, o kaip atskiros raidos stadijos yra išskiriamos ir mirtis bei mirimas. Mirtis laikomas tam tikru raidos uždaviniu. Ir mes jį studijuojame bei analizuojame.
Savianalizės „marškinėliai”
2023 m. balandžio 10 d.
Ir vėl aš su įrašytu TikTok'u (susigėdus).
Ateityje norėčiau turėti kartą per savaitę trumpą video ir tekstą, kaip ankščiau buvo įprasta.
Tik nesitikiu, kad tai nutiks iš karto. Leiskite, prašau, ir man apsiprasti naujoje rolėje (šypsausi).
Kaip gali atrodyti problemų sprendimas?
2023 m. balandžio 4 d.
Šiandien įkėliau savo pirmą video į TikTok'ą (omg, negi, Monika?).
Kaip matote, šiek tiek save challenge'inu (šypsausi).
Kas yra parakas?
2023 m. kovo 29 d.
Mano kovo mėnesio kelionė į Ispaniją dabar jau atrodo, kaip gana tolimas malonus prisiminimas (parašysiu gal dar apie tai).
Grįžusi turėjau nemažai sesijų su klientais, dirbau „L-CON Global" organizuojamuose vidiniuose (užsakovo įmonės viduje) „LeaderShift" mokymuose, universitete dariau naujausių mokslinių straipsnių tyrimą ir jo pristatymą tema „Nuo ko priklauso savikontrolės vystymasis viduriniojoje vaikystėje?". Dar rašiau koliokviumą, kurio metu gavome asmenybės aprašymą (case) ir turėjome remiantis keliomis asmenybės psichologijos teorijomis pateikti tam tikrus atsakymus į klausimus.
Dėl laiko trūkumo buvo kilusi mintis mažiau rašyti tekstų (ir rašiau mažiau) bei mažiau dalintis soc. erdvėje savo samprotavimais.
Vienas paprastas klausimas
2023 m. kovo 13 d.
Šiuo metu mano rytinis šaltas dušas yra maudymasis vis dar gana šaltoje Viduržemio jūroje. Po to pusryčiauju ir šiek tiek rašau dienoraščio puslapius.
Toliau diena bėga daug, mielai ir prasmingai besišnekučiuojant. Palietėme ir vieną klausimą, kurį parašau Jums žemiau. Gal norėsite pareflektuoti ir sau.
Vienos moters kaitos procesas
2023 m. kovo 4 d.
Kartais vėliau rašau, kartais ankščiau (įprastai antradieniais). Leidžiu dalykams vykti įvairiai, nors kartu ir išlaikau įsipareigojimus, sau taip pat.
Kita savaitė man bus intensyvi, nes prasideda psichologijos studijų sesija (namuose vakarais net samdžiau auklę). Dar kitą savaitę būsiu ne Lietuvoje (pusiau darbo reikalais). Po to grįžus, spėju, vėl įsuks tempas.
Taigi dalinuosi dabar kai kuo.
Emocijų reguliacija
2023 m. sausio 23 d.
Kai koučai sako, kad nedirba su emocijomis, man gana keista yra tai įsivaizduoti. O kaip tai atsiskiria? Susimąsčiau.
Aš mąstymo partnerystės procese dirbu su emocijomis.
Pastaruoju metu ir mano emocijos kiek „siūbavo“ (šypsausi).
Tekste siūlau emocijų reguliacijai du itin paprastus žingsnius. Reikės tik (?) be galo svarbaus ištekliaus – dėmesingumo sau.
Koks yra mąstymo procesas (ciklas)?
2023 m. sausio 16 d.
Pagaliau kiek atsikvėpiau. Ir ne visada man sekasi tik blogai (šypsausi). Nors, taip, pastebėjau ir aš, kad dažniau kalbu apie iššūkius ar savo fail'us.
Straipsnyje dirbantys su SAVIMI ras mąstymo proceso (ciklo) fazes. Žilgtelkite, ką atpažįstate iš sau būdingų mąstymo procesų.
Labai kviečiu net raštu pakeliauti po pirmąją minimo ciklo – pasirengimo – fazę ir žiūrėti, kas vyks toliau (šypsausi). Skamba per paprastai? Turiu prielaidą, kad dėl to ir neišbandysite (užsidengusi rankomis veidą).
NEMĄSTYMAS
2022 m. gruodžio 28 d.
Įdėjau nuotrauką iš ankstesnių savo atostogų. Šiaip net ir tarpušvenčiu aš... dirbu.
Tiesa, jaučiau, kad man jau būtinai būtinai psichologiškai svarbu suplanuoti atostogas, tą ir padariau. Jas turėsiu vasarį.
O šiandien rašau #dirbantiemssuSAVIMI apie tylą... tokį svarbų dalyką.
SAVOJO AŠ (self-concept) ASPEKTAI
2022 m. gruodžio 19 d.
Kaip Jūs? Spėju, tempe.
Jis (tai tą nupirk, tai tą padaryk, tai su tuo susitik, tai ten, tai ten sudalyvauk ir pan.) lyg spaudžia „varyti”. Ir aš kažkiek pasiduodu į tą super didele jėga dabar mane nešantį flow, kažkiek bandau išlipti ir pasižiūrėti iš šono – juk nėra kur skubėti (skubam mirti). Visokių išgyvenimų, patirčių pas mane, manau, vis ir vis geriau pažįstu save. Gal toks ir tikslas? (šypsausi)
Ir aš vėl apie savo mokslus (nors ir dirbu daug). Socialinės psichologijos dalyke (jau keditai mano, visi atsiskaitymai įveikti) tieeeeek ko įdomaus yra, kad aš noriu ir pati dar kiek įdėmiau apmąstyti, giliau pastudijuoti (save, pirma, žinoma) ir dalintis.
SAVIVERTĖ (self-esteem)
2022 m. gruodžio 12 d.
Aš kiek užsikasusi savo psichologijos studijose, ten tieeek reikalų. Pas mane net klientai nebeateina, nes tikriausiai kažkokiu būdu jaučia, kad geriau dabar neiti (šypsausi).
Mane motyvuoja tai, kad kiek čia ir liko (garsiai juokiuosi), ir būsiu trečiame kurse.
Na, laikas taip greitai bėga. Tuo pačiu jaučiu ir kažkokį vidinį išsipildymą. Man labai įdomu ir gera gilintis į tai, kokie esame mes.
Šiandien (antradienis) rašiau apie savivertę.
SVARBIAUSI ŽMOGAUS KLAUSIMAI
2022 m. lapkričio 14 d.
Dalinuosi žemiau svarbiausiais žmogaus klausimais, kuriuos sąmoningai ar nesąmoningai keliame tam tikrais gyvenimo tarpsniais.
Deja, ties šiais klausimais galime ir rimtai užstrigti...
• Ar aš galiu pasitikėti aplinkiniu pasauliu?
Formuojasi saugumas (VILTIS) vs. nesaugumas.
Sudėtingumai ir niuansai mąstysenoje
2022 m. spalio 17 d.
#dirbantiemssuSAVIMI
Mūsų aplinka nėra stabili, joje labai daug nežinomųjų. Be galo greitai daug kas keičiasi. Ir užtikrintumas kuo toliau, tuo, regis, mažėja. Pastarieji įvykiai (pandemija, karas, infliacija) tik dar labiau tai patvirtina.
Ar mes galime sukurti stabilesnę aplinką? Ar stabilesnį verslą, gyvenimą? Iš dalies taip, iš dalies ne.
Ką tikrai galime, tai kurti kiek stabilesnį SAVE nestabiliomis, neužtikrintomis sąlygomis. Kaip?
MĄSTYMO KILPOS
2022 m. spalio 3 d.
Kaip galime patys sau pakenkti?
O kaip galime patys sau pagelbėti?
Į šiuos klausimus #dirbantiemssuSAVIMI gali padėti atsakyti supratimas apie MĄSTYMO KILPAS. Kokios jos yra? Ir kaip tai veikia?
Remtasi doc. dr. Kęstutis Skauminas teorija.
Pavyzdžiai Monikos Šliupienės.
Pirma kilpa. REALYBĖ. PATIRTYS IR FAKTAI
Nutinka tai tas labai nemalonaus, tai anas.
Transformacija. Tik skambus žodis?
2022 m. rugsėjo 19 d.
Monika Šliupienė: „Nežinau, kaip galėčiau tokią save pavadinti, bet dažniausiai aš pastebiu tam tikrus dalykus ir tik tada ieškau jiems mokslinio pagrindimo ar informacijos, kuri patvirtintų mano empirinius duomenis.
Lygiai taip buvo ir su mano trauminėmis patirtimis.
Jau po jų, atslūgus skausmui, aš niekaip negalėjau suprasti, kodėl mano gyvenimo kokybė vertinant visapusiškai ir bendrai (overall), nors ir ne iš karto, tačiau pagerėjo lyginant su tuo, kokia ji buvo prieš tas skaudžias gyvenimo patirtis. Juk tai skamba mažų mažiausiai nelogiškai, tiesa?“
Kodėl taip sunku jaustis geriau?
2022 m. rugsėjo 13 d.
Tikriausiai dauguma pritars, kad mūsų gyvenimo kokybė per pastarąjį šimtmetį gerokai gerokai patobulėjo (daugybę darbų nudirba už mus robotai, dirbtinis intelektas ir pan.), tačiau kodėl taip sunku tame super mega ultra greitai technologiškai augančiame pasaulyje jaustis geriau?
Sužinoti daugiauKą reiškia netiesiogiai tenkinti savo poreikius? Ir ką reiškia juos tenkinti tiesiogiai?
2022 m. rugpjūčio 8 d.
Tikriausiai esate girdėję tokį linksmą pasakymą, kad kai moters paklausi, ko Tu nori ir išklausai, būtina paklausti jos dar kartą, ar tikrai Tu to nori? Jei atsakymas neigiamas, tada reiktų klausti dar kartą, ko ji nori? Ir vėl klausti, ar tikrai? Ir taip tęsti tiek, kiek reikalinga.
Kalbama apie moteris, bet neišskirkime ir vyrų.
Šis pasakymas gana neblogai iliustruoja, kaip mes esame linkę savo poreikius tenkinti netiesiogiai, t.y. prašome (žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais) vieno, o iš tiesų norime visai ko kito. Po to pykstame, kai negauname tai, ko norime (šypt).
Požiūris į frustraciją (sąmyšį)
2022 m. liepos 25 d.
Žinote, kas labai svarbu?
Keisti požiūrį į frustraciją.
Kuo toliau, tuo labiau apie tai kalba įvairiausi šaltiniai.
Maždaug prieš metus Monika Šliupienė atliko pakankamai išsamų tyrimą ir jau dalinosi apie pokyčio frustraciją dvejuose LIVE’uose: nuorodas rasite straipsnyje. Atrodo, jie vis dar aktualūs.
Taip, mūsų kūrybiškas ir kokybiškas gyvenimas yra kiek frustruojantis.
Kaip ten sako, kūrybinė kančia (šypt)?
Tarsi įstrigę sukamosiose duryse
2022 m. liepos 11 d.
Tai, ko norime ir vengiame, atidedame ar net nusvarbiname, nuolat reikalauja mūsų vidinio dėmesio ir energijos.
Šiuo video kviečiama permąstyti tobulėjimo, augimo sritis, kur koncentruojamės ir susitelkiame.
Kokios Jūsų mintys SAU peržiūrėjus šį įrašą?
Realios fantazijos
2022 m. liepos 6 d.
Yra labai įdomių tyrimų, kaip smegenis (ir mus kartu) veikia naudojamas esamasis laikas.
Pavyzdžiui, kai žmonės savo prisiminimus aprašė esamuoju laiku, atjaunėjo: tapo fiziškai lankstesni ir miklesni, net žymiai geriau atliko protinių gebėjimų reikalaujančias užduotis. Arba vien įsivaizduojant, kad atliekami fiziniai pratimai, įgyjama jėgos (realiai padidėja raumenų masė!).
Ir tai tikriausiai labiau ne tik apie patį esamąjį laiką, o apie tai, kad jau įsivaizduodami galime daryti fizinį ir psichinį poveikį. Ne ne, nenorima pasakyti, jog verta paskęsti savo mintyse ir neva taip keistis, bet mąstymas neabejotinai yra svarbi (dažnai gal ir kiek lengvinanti) pokyčio dalis.
Praraja tarp lūkesčių (norų, vilčių, svajonių, kt.) ir tikrovės
2022 m. birželio 20 d.
Mes prarandame ne tik sau brangius žmones (mirtys, skyrybos), darbą, turtą, bet ir savo puoselėtus lūkesčius, viltis, svajones, net tikėjimą. Išgyvename, kai negauname to, ko norime (ar tikimės), kada norime (ar tikimės) ir kaip norime (ar tikimės). Tarsi įvyksta akistata, kai norėjome (tikėjomės) vieno, o nutiko kita ir žiojėja prieš mus praraja tarp lūkesčių (norų, vilčių, svajonių, kt.) ir tikrovės. Galbūt tai net ir dar skiaudžiau už realų praradimą, nes netenkame to, ko niekada ir neturėjome. Gedime dėl to, kas neįvyko. Esame lyg įstrigę ir jaučiamės taip, tarsi gyvenimas mus apgavo.
Tokie, iš mūsų mąstymo kilę praradimai sukelia liūdesį, nusivylimą, apmaudą, beviltiškumą, bejėgiškumą, net sielvartą (grief). O tai ypač išbalansuoja ne tik mąstymą dabartiniu momentu bei ilgesniu periodu, bet ir patį gyvenimą.
Savotiški asmenybės amerikietiški kalneliai
2022 m. gegužės 30 d.
Monika Šliupienė: „nesu prieš konceptą, pirma, suprask, kas esi ir kas nesi. Galima nuo to pradėti.
Kartu, manau, kad tai irgi yra fiksuoto ar balto-juodo mąstymo pavyzdžiai. Juk žinote, kad sąmonė pasitraukia iš ten, kur ji yra nebereikalinga užleisdama vietą įprastinei ar nesąmoningai mąstysenai bei elgsenai. Kartais tai labai gerai, netgi būtina, nes mūsų resursai riboti.
Visgi būdami užtikrinti apie tai, kuo esame ir kuo nesame, rizikuojame tapti nelankstūs, tiek nebesiklausome, tiek nebeeksperimentuojame, galbūt net atsiranda klaidos ir nebelieka smalsumo suprasti, koks kitoks galiu būti (šypsausi). Mes juk nuolatiniame virsmo procese, todėl svarbu po truputį pažinti ir tai. Svarbu neapsiriboti tik tuo, kas esi ir tuo, kas nesi.”
Strategijos reikalingos ne tik organizacijoms, bet ir gyvenimams
2022 m. gegužės 23 d.
Jūs jau esate kūrybiški.
Jei vis dar abejojate savo kūrybiškumo galiomis, apsidairykite aplinkui.
Jūs puoselėjate namus.
Padarėte karjeras savo jėgomis.
Galbūt susikūrėte santykius ir net susilaukėte vaikų.
Jūs savo rankomis kuriate patiekalus, pokalbių temas, o aplankius svečiams – svetingą aplinką, kur dar Jūsų sodas ir draugų susitikimai...
Veidrodis yra kreivas
2022 m. gegužės 17 d.
Supažindinama su paprasta, tačiau veiksminga ABC sistema.
Ji skirta dirbti su savo iracionaliomis mintimis (įsitikinimais, prielaidomis) ir leidžia kiek labiau suprasti savo elgesį ir atitinkamai rinktis.
Video sužinosite, kas yra A, kas yra B ir kas yra C bei kaip šie sistemos elementai siejasi tarpusavyje.
Taip pat bus įvardinta, su kuo galite dirbti ir pateikti keli pavyzdžiai, kaip tą daryti.
Veikti kažką kitą, o ne tiesiog galvoti apie tai, kas svarbu
2022 m. gegužės 9 d.
Kartais nereikia svarstyti – reikia veikti.
O kartais nereikia nei svarstyti, nei veikti.
Dar tiksliau – svarbu veikti kažką kitą.
Kaip tai? – klausiate smalsiai.
Taip, nors ir atrodo visai nelogiška atsiriboti nuo problemos, kurią norisi išspręsti, tačiau iš tiesų šį savybė būdinga giliai mąstantiems žmonėms.
Ko tikrai neišmesti iš savo kalendoriaus?
2022 m. kovo 28 d.
Tikriausiai nebus pasakyta nieko naujo, bet prisiminti kartais taip svarbu.
Net keista, KAIP stipriai toliau minimi keturi dalykai akcentuojami literatūroje (Steven Kotler).
Pirma, kokybiškas nakties poilsis. Jis yra PATS svarbiausias kūrybiškumo inkubacijos resursas. Miegas pagal tyrimus tiesiogiai didina norą imtis rizikos, būti drąsesniam ir kūrybiškesniam. Miego metu smegenys pačios sugeneruoja jungtis tarp dalykų. Gal ir patys esate pastebėję, kad prabundate ir pasidaro aišku, kaip ir ką daryti. Nevardinama, kaip kokybiškai miegoti, tik akcentuojama to svarba.
nepageidaujamas identitetas
2022 m. kovo 21 d.
Nenorimas, nepageidaujamas (unwanted) identitetas yra tai, kas bene labiausiai ‘trigerina’ mumyse gėdą. Ir tai daro nuolatinę ir milžinišką įtaką mūsų mintims, emocijoms ir veiksmams mums to net nesuvokiant.
Trumpai ir praktiškai: jei norite sužinoti, kas Jumyse ‘trigerina’ gėdą, sąžiningai prieš save užbaikite žemiau esantį sakinį.
devynios kognityvinės strategijos
2022 m. kovo 14 d.
N. Garnefski išskyrė 9 kognityvines strategijas.
Tai yra tam tikros pastebimai arba nepastebimai mūsų naudojamos mąstymo schemos.
Vienos jų yra neadaptyvios ir turinčios riziką pereiti į depresiją, o kitos – adaptyvios, mus ugdančios ir brandinančios.
NEADAPTYVIOS:
- perdėtas dėmesio sutelkimas (pvz. ruminavimas, tunelinis mąstymas);