Vakar buvau savo profesinėje supervizijoje (t.y. kaip padėti sau, kai padedi kitiems) ir pati sprendžiau keletą glaudžiai su tapatumu susijusių vidinių konfliktų.

Ir dabar dalinuosi raidos psichologijos tapatumo lygmenimis (keliu).

Gal kils minčių apie save.

___________

#dirbantiemssuSAVIMI

Nors tapatumo paieškos yra natūralus paauglystės raidos uždavinys, tačiau klausimai: „kas aš esu?“, „ko noriu būti?“, „kuo galiu būti?“, „ko man siekti?“ karts nuo karto sugrįžta mums ir tolimesnėje gyvenimo kelionėje.

Taip pat ir į MĄSTYMO PARTNERYSTĖ sesijas dažnai ateinama su tapatumo ar vaidmenų sumaišties (konfliktų) klausimais.

Vaizdžiai tariant, klientams rūpi gauti atsakymus į šiuos ar panašius klausimus:

– kur yra mano vieta?;
– koks yra mano kelias?;
– ar tai, ką dabar darau, veda į tai, ko noriu ateityje?;
– kiek teisingi yra mano pasirinkimai?
– dėl ko aš apskritai keliauju? Kokia viso to prasmė?

Paruoštų atsakymų nėra, kiekvienas atvejis individualus. Nesinori (dėl konfidencialumo ir negalima) jų komentuoti, tačiau asmeninei refleksijai gali būti naudingi ir kiek universalesni įrankiai. Vienas iš tokių galėtų būti Marcia (1966; 1980) išskirti KETURI pakopiniai tapatumo formavimosi lygmenys (kelias):

Pirma yra difuzinis tapatumas (identity diffusion). Čia yra mažai ieškojimų ir mažai įsipareigojimo. Kitaip tariant, man ne itin ir rūpi, kas aš esu ar noriu būti, kaip bus – taip;

Antras yra išankstinis tapatumas (identity foreclosure), kuomet yra mažai ieškojimų ir didelis įsipareigojimas. Pavyzdžiui, būsiu gydytojas!

Trečias yra moratoriumas (moratorium). Šiame lygmenyje daug ieškojimų, mažai įsipareigojimo. Pavyzdžiui, pasiimsiu karjeros pertrauką (career break) ar tuščius (gap) metus, pasavanoriausiu, pakeliausiu, gal kažkas paaiškės.

Ketvirtas – tai pasiektas tapatumas (identity achievement), kai daug ieškojimų ir didelis įsipareigojimas. Pavyzdžiui, esu įsipareigojęs ir tuo pačiu atviras kitoms galimybės bei pokyčiui.