Kodėl vienus palaužia ir gana nereikšmingi gyvenimiški įvykiai, o kiti atlaiko beprotiškai didelius sunkumus (pvz., nepalūžta ir koncentracijos stovykloje) ir ilguoju laikotarpiu net sugeba pagerinti savo gyvenimo kokybę?

Moniką Šliupienę labai domino šis klausimas.

Ilgainiui, jai studijuojant psichologiją, psichoterapiją, aiškėjo, kad ne stresoriai yra svarbiausia ir net ne turimi asmeniniai resursai (intelektas, atsparumas, įveikos mechanizmai ir pan.) ar kiti, pvz., socialiniai (palaikymas, parama ir pan.), finansiniai ištekliai.

Svarbiausia yra gebėjimas p a s i n a u d o t i tais turimais resursais ir ištekliais. O jį lemia toks vadinamas vidinės darnos jausmas (sense of coherence).

Kas jis toks?

Vidinės darnos jausmas yra bendra asmens orientacija, kad:

– pirma, gyvenimo iššūkis yra suprantamas, aiškus;
– antra, tikima, kad turima pakankamai jėgų įveikti sunkumą ir galima tą padaryti;
– ir, trečia, gebama įžvelgti prasmę, kodėl svarbu tą sunkumą įveikti bei yra motyvacija tą padaryti.

O kad nebūtų tik teorija…

Monika: „kuomet beveik vienas po kito mirė mano tėvai, tada, tikriausiai neatlaikęs to, nusižudė mano brolis, aš supratau, kiek svarbi yra mano sveikata, įskaitant ir psichinę. Aš šiuos skaudžius įvykius priėmiau, kaip pamoką man – pagaliau rūpintis savimi, suprasti, kas man iš tiesų svarbu ir nuspręsti, kaip noriu gyventi toliau. Tikėjau, kad, nežinau kaip, bet ilgainiui man pavyks atsitiesti ir dėka to net pasitarnauti kitiems. Kaip viena išmintinga psichoterapeutė sakė: tavo šūdų kompostas gali virsti trąša kažkieno žydėjimui.

Tad po ilgų studijų metų lai būna simboliškai atidaryta #vietaapmąstyti #vietagyti.

Dirbti kartu šiuo metu galiu priimti tik vos kelis žmones, bet būti ta trąša ir kitiems, tikiu, man padės ir soc. tinklai.

Tad šiandien kviečiu vystyti savo vidinės darnos jausmą bandant įžvelgti savo gyvenimiškuose sunkumuose kažkokį suprantamumą, aiškumą, paaiškinimą, kodėl taip vyksta jums ir jūsų gyvenime, tada „apsičiupinėti” savo turimus resursus ir galimybes, tikiu, jų yra daugiau nei matote iš pirmo žvilgsnio ir atsakyti į klausimą, kodėl nenuleisti rankų yra jums prasminga.”