#dirbantiemssuSAVIMI
Požiūris į frustraciją.

Žinote, kas labai svarbu?
Keisti požiūrį į frustraciją.
Kuo toliau, tuo labiau apie tai kalba įvairiausi šaltiniai.

Maždaug prieš metus Monika Šliupienė, ACC atliko pakankamai išsamų tyrimą ir jau dalinosi apie pokyčio frustraciją dvejuose LIVE’uose: I DALIS čia ir II DALIS čia. Atrodo, jie vis dar aktualūs.

Taip, mūsų kūrybiškas ir kokybiškas gyvenimas yra kiek frustruojantis.
Kaip ten sako, kūrybinė kančia (šypt)?

Kartais reikia nueiti tolimas distancijas ne ta kryptimi, kad po to nueiti trumpą distanciją tinkama linkme. Literatūroje (Steven Kotler) dar kalbėjo apie „momens of madness“.
Ir Dievas, rašė autorius, kartais yra nepatenkintas (šypt).

Didieji mąstytojai įveikė tą kliūtį – tuštumos baimę. Tai kūrybiškumo proceso ir kartu kokybiško gyvenimo dalis.

Beje, kūrybiški žmonės kartais jaučiasi nesuprasti, izoliuoti.
Tai irgi dalis.

Sąmyšis reiškia tai, kad ne viskas dar aišku.
Tai yra normalu.

Žinokime, kad tai, kas neišspręsta, užstringa smegenyse.

Ne tai, kad sąmoningai užgrūsti ir palikti pūti, bet iškelti svarbiausius klausimus, į kuriuos ieškome atsakymų ir pasitikėti, atsipalaiduoti (nereiškia: „man tas pats“ ), kad dalykai susidėlios į vietas, kartu būti pastabiu tam, atviru, mąsliu. Ilgainiui pajuntame, kad daug daug kas pradeda skatinti įžvalgas (trigger insights) ir vaizdas vis aiškėja ir aiškėja.

Žodžiu, frustracija yra progreso ženklas, svarbu priimti ją. Tai reiškia, kad jau netoli yra norimi dalykai, proveržis.

Tęskime.