Psichoterapijos procese kiekvienas iš mūsų keliame savus tikslus. Kas tai ir kaip tai skamba yra labai individualu.

Visgi yra ir bendri egzistencinės terapijos tikslai, juos apibrėžė a. a. prof. Rimantas Kočiūnas (pateikiamos ne tikslios citatos, labiau konspekto ištrauka):

1. Sąmoningumo ir savęs pažinimo ribų plėtimas; Savęs pažinimas nėra kažkoks galutinis finišo taškas, o nuolatinis procesas, kuriame mokomės priimti save visapusiškiau – su visais prieštaravimais, ribotumais ir galimybėmis.

2. Darbas su gyvenimo autoryste; Nepaisant aplinkybių, praeities ar kitų žmonių įtakos, pagrindinis gyvenimo vairas yra mūsų rankose – kiekvienas sprendžiame, kaip reaguoti ir ką daryti su tuo, kas duota. Kaip rašė J. P. Sartras: „Freedom is what you do with what’s been done to you”.

3. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti artimus santykius; Tai buvimas dviese neištirpstant kitame – gebėjimas palaikyti glaudų ryšį, kartu išlaikant sveiką asmeninių ribų, savarankiškumo ir individualumo jausmą.

4. Darbas su norais; Jei neturime norų arba neleidžiame sau jų patirti, gyvenimas kažką reikšmingo praranda.

5. Gebėjimas rinktis ir rizikuoti; Rizika lydi kiekvieną pasirinkimą – juk iki galo nesužinosime, kokia bus jo tikroji reikšmė ir pasekmės.

6. Mokymasis būti gyvam; Tai apie buvimą atviram gyvenimui ir visoms jo patirtims – gyvai reaguoti į aplinką, įskaitant ir sunkumus.

7. Gyvenimo prasmingumo stiprinimas; Kokie dalykai man tikrai prasmingi ir ar mano kasdienis gyvenimas dera su jais?

8. Laiko pojūtis; Kaip išmokti ryškiau justi bėgančio laiko tėkmę, jo baigtinumą ir trapumą?

Šie įvardinti tikslai leidžia atverti #vietaapmąstyti  ir pereiti iš miglotų prie aiškesnių krypčių bei po truputį apčiuopti kiekvieno #vietagyti