Pagaliau kiek atsikvėpiau. Ir ne visada man sekasi tik blogai (šypsausi). Nors, taip, pastebėjau ir aš, kad dažniau kalbu apie iššūkius ar savo fail’us.
Žemiau dirbantys su SAVIMI ras mąstymo proceso (ciklo) fazes. Žilgtelkite, ką atpažįstate iš sau būdingų mąstymo procesų.
Labai kviečiu net raštu pakeliauti po pirmąją minimo ciklo – pasirengimo – fazę ir žiūrėti, kas vyks toliau (šypsausi). Skamba per paprastai? Turiu prielaidą, kad dėl to ir neišbandysite (užsidengusi rankomis veidą).
O tuo metu mano dienoraščiai nebeatlaiko apdorojamos informacijos kiekio (šiek tiek perdedu). Ir tai, kas iš jų gimsta bei po to praeina per kitas fazes, po truputį tampa matoma ir apčiuopiama mano realybe.
Pavyzdžiui, dėl tokio mąstymo rašant proceso savo veiklą dabar ir vadinu taip, kaip vadinu (tai buvo vienas geriausių sprendimų).
Taip pat sprendimas mokytis psichologijos irgi kilo iš mano dienoraščio – pokalbio su savimi. Tiesa, dar nežinau, ar jis vienas iš geriausių (šypsausi). Ir baigti sau šių mokslų nepažadėjau. Visai gerai gyvenau ir be jų (šypsausi). Visgi mano ilgalaikės ateities vizijoje šios studijos svarbios. Iš ten ir motyvacija.
Ką noriu pasakyti? Rašymas (ne tik tikslingi pokalbiai), vaidina gana svarbų vaidmenį mąstymo procese. Pirmiausiai dėl to, kad rašant mąstymas sulėtėja ir yra iškeliamas iš vidaus į iššorę. Ir tai gana ekonomiška (šypt).
Ir, ne… neatostogauju. Tik tyliai kartais pasvajoju vėl kada atsistoti ant snieglentės kažkur (gal) Austrijos kalnuose (šypsausi).
___________
#dirbantiemssuSAVIMI
Koks yra mąstymo procesas (ciklas)?
Pirma, dažniausiai yra PASIRUOŠIMAS (preparation). Jo metu problema ar klausimas yra identifikuojami, smegenys pradeda tirti ir ieškoti. Čia gali būti mąstymo partnerystės sesija, jos metu labai labai gerai galima padirbėti. Pasiruošimo fazei labai svarbi yra socialinė kalkuliacija, kitaip – santykis. Vienam gal kiek sudėtingiau mąstyti apie savo mąstymą (šypsena).
Tada, antra, prasideda INKUBACIJA (incubation). Jos metu problema perduodama iš sąmoningo mąstymo į nesąmoningą mąstymą. Čia įsijungia modelių atpažinimo sistemos ir problema ar klausimas yra kramtomi. Tai nėra pati mėgstamiausia, konfortabiliausia fazė. Čia yra sąmyčio ir to tokio „nelabai kas man aišku.“ Po mąstymo partnerystės sesijų klientus tai šiek tiek gali net ir siutinti: „atėjau aiškumo, o dabar kažkaip lyg dar labiau susipainiojau“. Tai nėra blogai, vyksta tai, kas ir turi vykti. Inkubacijai reikia, priešingai nei pasiruošimo fazei, vienatvės (solitude).
Tada po inkubacijos seka, trečia IŠRYŠKĖJIMO (illumination) fazė. Joje vyksta informacijos grąžinimas į sąmoningą mąstymą, dažniausiai įžvalgos ar įžvalgų pavidalu. Tarsi savaime kažkas pasidaro aiškiau ar net visiškai aišku. Tikrai galite prisiminti tokius momentus. Beje, dalį išryškėjimo dažnai pavyksta pamatyti jau ir mąstymo partnerystės sesijos metu, bet ne visada.
Ir tada ketvirta fazė yra PATIKRINIMAS (verification). Tas, kas atrasta, yra apžiūrima, testuojama, tikrinama ir taikoma realybėje. Ši fazė yra labai svarbi, nes be taikymo neįgyjama patirties, esame tokie kaip ir teoretikai. Jei nieko nemėginama taikyti praktikoje, tai kam skirti laiko mąstymui? Filosofinis klausimas ir kartu kiekvieno pasirinkimas.
Pridurtina dar gal tai, kad šis aukščiau aprašytas mąstymo procesas (ciklas) dažniausiai nevyksta taip tvarkingai ir nuosekliai, turime lygiagretų apdorojimą. Pavyzdžiui, išryškėjimas gali būti tuo pačiu ir pasirengimas kitam mąstymo ciklui.
Remtasi Graham Wallas.
