Monika Šliupienė: „Nežinau, ar dėl to, kad stalčiuje turiu beveik niekur taip ir nepanaudotą ekonomikos bakalauro diplomą ir kažkiek suprantu apie ekonomikos ciklus, ar dėl visai kitokių priežasčių, kartais mėgstu nusibrėžti ir savo gyvenimo ciklų kreivę, ką ir padariau vakar. Tai atveria kiek kitokią perspektyvą.

Kai dabar išoriškai mano gyvenimas atrodo kuo puikiausiai, na, mano mėgstamo, ilgai net siekto darbo tiek, kad net nebelabai lieka laiko rašyti soc. erdvėje, iš tiesų aš esu tik gana neseniai išlipusi iš duobės: paskutinis iš keturių taškų koordinačių ašyje yra mano dabartis. Prieš tai buvo didelis, atrodė, nesiliaujantis kritimas žemyn po nuo mano septyniolikos metų trukusio stabilaus nuolatinio kilimo aukštyn (kiekvienas taškas turi savo įvykius, kurių dabar nematau prasmės atskleisti).”

Ir tai primena vokiečių psichologo P. B. Baltes visą gyvenimą trunkančios raidos teoriją (Lifespan Developmental Theory), kuri sako, kad gyvenimas bendrai žvelgiant yra atradimų (gain) ir praradimų (loss) balansas.

Gal tai teikia vilties sunkesniu momentu?

Tuo pačiu gal kiek ir stabilizuoja, kai viskas sekasi, kaip iš pypkės (šypsena).

Kaip atrodytų jūsų gyvenimo kreivė? Čia #vietaapmąstyti

O #vietagyti (konsultuotis su psichologais-psichoterapeutais) būtų tuomet, kai pačiam jau nebepavyksta arba darosi beveik nepakeliama iš tos duobės lipti…