Emocijos yra svarbios.
Tai vienas iš tų fenomenų, kurie mus ir daro žmonėmis.
Ir jei evoliucijos metu emocijos išliko, tai plačiąja prasme tikriausiai jos yra adaptyvios ir funkcionalios, t. y. mums naudingos. Be to, jei mokame reguliuoti (nereiškia slopinti ar kontroliuoti) savo emocijas, galime reguliuoti ir kitų (!) emocijas.
Kaip geriau suprasti ir reguliuoti savo emocijas?
Du paprasti žingsniai.
Pirmiausia visada yra fiziologinis sužadinimas. Labai svarbu išmokti perskaityti savo kūno kalbą, stebėti, kas vyksta viduje, sekti subtilią jutiminę informaciją, įvairiausius mikrosignalus. Vidinis mūsų pojūčių stadionas yra be galo iškalbingas, nebūkime abejingi.
#dirbantiemssuSAVIMI gali būti labai naudinga fiksuoti (net raštu), ką jaučiu ar jaučiau? Kurioje kūno vietoje? Šis žingsnis yra pirmas.
Taip pat būdami sužadinimo būsenoje natūraliai ieškome to patyrimo priežasties ir norime priskirti šiam sužadinimui pavadinimą, reikšmę, suprasti. Kartais tai priklausomai nuo konteksto yra akivaizdu, o kartais dviprasmiška ar net daugiaprasmiška.
Vėlgi dirbantiems su savimi gali būti labai naudinga klausti, ką šie pojūčiai ar jų išraiška (tarkime ašaros ar netikėtai žymiai pakeltas balso tonas) pasakytų man, jei mokėtų kalbėti? Apie ką tai? Šis žingsnis yra antras.
Gal pamenate tas situacijas, kai tapo aiškiau ar aišku, kodėl taip jaučiatės ir kas ką įtakoja? Tarsi palengvėja, atsikvepiame.
Gebėjimas, pirma, pajusti ir išreikšti žodžiais savo vidinių potyrių tikrovę bei, antra, suprasti, kokia mums žinutė tame yra užkoduota, yra labai svarbi prielaida rasti būdų patiriamas emocijas reguliuoti.
Ir gana retai net ir dėmesingas pašnekovas (tarkime, psichologas) gali taikliai atspindėti subtilią mūsų jutiminę informaciją, dažniausiai visgi tai net ir tikslingame santykyje yra individualus bei ne tik kognityvinius žingsnius apimantis mąstymo procesas.
Beje, kartais svarbu leisti sau ir nesuprasti. Tai irgi gali būti svarbi mūsų pojūčių siunčiama žinutė (šypsena).