#dienoraščiomintis Štai nuo ko nusirašė koučingas – tokia pirma mintis kilo man pradėjus mokytis į sprendimus sutelktos trumpalaikės terapijos (Solution-Focused Brief Therapy, SFBT), kurios pradžia apie 1978–1982 m.

Po to pagalvojau, kad gal ir įmanoma, jog ir tas, ir tas kūrėsi vienas nuo kito nepriklausomai tuo pat metu.

Na, bet apie viską iš pradžių.

Mane labai domino, kaip tikriausiai ir pastebėjote anksčiau, koks yra koučingo ir psichologijos/psichoterapijos santykis. Dažniausiai girdėdavau arba poziciją iš koučų apie tai, arba iš psichologų / psichoterapeutų. Labai aiškių atsakymų nebuvau iki šiol radus. Man rodėsi, kad panašumų toli gražu daugiau nei skirtumų.

Dabar esu pati ta, kuri jau tikrai keletą metų pabuvusi ir ten, ir ten. Tiesa, su koučingu jau senokai sąmoningai savęs nebetapatinu. Net kūriau savo „Mąstymo partnerystė” prekės ženklą tam atsiribojimui.

Tik neseniai startavus universitete dalykui „Į sprendimus sutelkta trumpalaikė terapija sveikatos priežiūros sistemoje“ buvau gerokai apstulbusi – juk tai terapijos rūšis, kuri net šokiruojančiai identiška ICF koučingui, kurio mokiausi ir kurį praktikavau.

Dirbtinis intelektas dar pridėjo, kad ICF koučingas yra SFBT metodologijos adaptacija neklinikinei aplinkai.

Ir aš susimąsčiau, kad tuomet, kai psichologija / psichoterapija buvo stigmatizuota, labai reikėjo formų, kurios tokio pobūdžio konsultavimo principus nuneštų į kitus kontekstus. Pajaučiau, kad ši mintis taip maloniai nugula manyje ir tampa bent laikinu atsakymu. Iki kitų kilsiančių klausimų:)

Ir esu labai laiminga, kad laikai pasikeitė:)

Dabar pati turiu bent keletą klientų, kuriems terapiją tarpininkaujant Hedepy kompensuoja darbdavys.