Atjautos centras

kai man rūpi

25 proc.
neturi nei vieno pakankamai artimo žmogaus, kuriam galėtų papasakoti apie savo problemas
t.y. 1 iš 4
Jūsų matytų ar sutiktų žmonių neturi su kuo pasikalbėti apie tai, kas iš tiesų jam rūpi
TIKRAS
tarpusavio ryšys gali turėti labai stiprų poveikį. Tai padėjo man.

...tada prisiekiau: „Kada nors aš tai darysiu nemokamai!“

Jei jau susipažinote su mano istorija, žinote, kad nors turėjau viską, kas turėtų daryti mane laimingą, bet jaučiausi be galo vieniša, neturėjau kur atsiremti. Važiuodavau pas psichoterapeutą, palengvėdavo. Tiesa, neilgam.

Už tikrą, gydančią atjautą aš sumokėjau didelius pinigus. Manyje matė stiprią, ambicingą moterį, tačiau, matyt, įžvelgė ir giliai užslėptą skausmą.

Pati tada negalėjau to suprasti ir suvokti. Atrodė, kad viskas gerai, bet kažkas ne taip.

Visi turime žaizdų. Tie pokalbiai man padėjo išgyti.

Tik niekaip nesupratau, kodėl besąlyginis žmogiškumas turi taip brangiai kainuoti.

Bet tą kartą pajutau, kad tai veikia, tada prisiekiau: „Kada nors aš tai darysiu nemokamai!“

Tai gali kainuoti brangiai, bet tai turi būti ir nemokamai.

Tai žmogiškumas. Kai man rūpi.

Tyrimų duomenimis 25 proc. neturi nei vieno pakankamai artimo žmogaus, kuriam galėtų papasakoti apie savo problemas. Vadinasi, vienas iš keturių šiandien Jūsų matytų ar sutiktų žmonių neturi su kuo pasikalbėti apie tai, kas iš tiesų jam rūpi.

Tikiu, kad tai, ko labiausiai ilgimės, yra šiluma ir meilė. Būti besąlygiškai priimtiems, mylimiems, laukiamiems.

Tikras tarpusavio ryšys gali turėti labai stiprų poveikį.

Trumpas susitikimas gali iš tiesų daug ką pakeisti.

Gaila, kad pati to išmokau per vėlai… Su ašaromis akyse sakau, kad aš nesugebėjau padėti savo broliui…

…dėl to dabar aš jau nebegaliu būti abejinga.

Tikiu, kad taip įkvėpsiu gyventi gyvenimą su viskuo, kas jame vyksta. Ir žmogiškumo banga risis per pasaulį!

…nes mumyse užprogramuotas noras padėti kitiems. Rūpintis kitais ir jausti kito skausmą visiškai negėdinga. Tai nuostabu.

Atjautos centras veiks 6 val. per savaitę, t.y. trys dviejų pokalbiai, jie nemokami.  To nereklamuosiu. Kviečiu iš visos širdies ir ji turi išgirsti, ypač jei jai skauda.

Prieš kiekvieną susitikimą skiriu akimirką tiesiog prisisminti savo žmogiškumą: „nėra jokios patirties, kuria šis žmogus su manimi negalėtų pasidalyti, nei baimės, kurios negalėčiau suprasti, nei kančios, kurios negalėčiau palengvinti, nes aš taip pat esu žmogus. Nesvarbu, kokio gilumo jo žaizdos, jis neturi prieš mane jų gėdytis. Aš taip pat esu pažeidžiama.  Ir dėl to jam manęs užteks. Kad ir kokia jo istorija būtų, jam nebereikės būti su ja vienam.“